Turbūt sunku įsivaizduoti, kad žaliuojančiuose laukuose, vynuogynuose ir šiltnamiuose, kuriais nusėtas vaizdingas Italijos kraštovaizdis, įsišaknijęs žmonių išnaudojimas. Tai sugriautų mūsų įsivaiduojamą Italijos idilę. O visgi, realybė piešia kitą paveikslą – ketvirtadalis žemės ūkio darbuotojų Italijoje yra įkalinti sistemoje, vadinamoje „caporalato” – šiuolaikinėje vergovėje.
Šių išnaudojamų asmenų likimas išryškėjo vasaros pradžioje, kai per nelaimingą atsitikimą darbe, kurio buvo galima išvengti, Italijos laukuose tragiškai žuvo indų kilmės vaisių rinkėjas. Vėliau vietos policija išgelbėjo 33 ūkių darbininkus iš Indijos nuo žiauraus išnaudojimo šiaurės Italijoje, Veronos apylinkėse. Darbininkus į Italiją suviliojo du Indijos piliečiai, žadėdami darbą ir geresnę ateitį, deja jie buvo priversti dirbti varginantį darbą už minimalų atlyginimą. Abu vyrai buvo suimti ir pas juos rasta apie 504 271 EUR, kurie buvo neteisėtai pasisavinti.
Sulaužyti pažadai, sugriautas gyvenimas
Suvilioti apgaulingais darbo vietų ir geresnės ateities pažadais, darbuotojai migrantai moka dideles sumas, kad gautų sezoninio darbo leidimus ir įsidarbintų. Netrukus jie atsiduria žiaurioje skolų, nepaliaujamo darbo ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų verpete.
Iš minėtų išlaisvintų Indijos piliečių buvo konfiskuoti pasai, jie buvo uždaryti skurdžiuose butuose, paslėpti tarp daržovių dėžių transporto priemonėse ir verčiami dirbti 10-12 valandų per dieną už varganus 4 eurus per valandą.
Ir tai toli gražu ne pavienis atvejis.
BBC praneša, kad visoje Italijoje nelegalūs darbininkai dažnai susiduria su vadinamąja „caporalato“ sistema, kai tarpininkai nelegaliai samdo darbininkus, kurie vėliau verčiami dirbti už labai mažą atlyginimą. Net ir tvarkingus dokumentus turintiems darbuotojams dažnai mokamas gerokai mažesnis nei teisėtas darbo užmokestis.
Italijos nacionalinio statistikos instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2018 m. beveik ketvirtadalis žemės ūkio darbuotojų Italijoje dirbo „caporalato“. Deja, ši praktika taip pat plinta ir šalies paslaugų pramonės ir statybos sektoriuose.
Italijoje ji buvo uždrausta 2016 m. po to, kai viena italė mirė nuo širdies smūgio, dirbusi 12 valandų pamainomis renkant ir rūšiuojant vynuoges, už kurias jai tebuvo mokami 27 eurai per dieną.
Tačiau, atrodo, kad verslas randa būdų, kaip laužyti įstatymus…
Kovo mėn. paskelbtoje „Moody’s“ ataskaitoje atkreiptas dėmesys į nerimą keliančią situaciją Italijoje, kaip Europos valstybėje, kurioje šiuolaikinės vergovės atvejų skaičius yra didžiausias.
Štai 2018-2023 m. iš viso buvo užfiksuota apie 32 000 išaudojimo incidentų. Prekyba žmonėmis Italijoje tebėra įsisenėjusi problema – moterys, vaikai ir vyrai išnaudojami komerciniams ir seksualiniams tikslams ir priverstiniam darbui.
Apskaičiuota, kad Italijoje yra apie 1,5 mln. neregistruotų darbuotojų ir 3,7 mln. nereguliariai dirbančių darbuotojų, ir visiems jiems gresia prekybos žmonėmis rizika.
Skubus reformos poreikis
Valdžios institucijoms stengiantis išardyti „caporalato“ tinklą, išlieka opus klausimas – ko reikia, kad būtų apsaugoti pažeidžiami darbuotojai ir išvengta tolesnių kančių?
Akivaizdu, kad dėl sisteminės priverstinio darbo krizės Italijoje reikia nedelsiant imtis veiksmų.
Organizacija „Freedom United“ tvirtina, kad priverstinio darbo Italijoje problemai spręsti būtini tarptautiniai įstatymai. Kol to nebus padaryta, tokie atvejai kaip šis ir toliau bus nerimą keliantis priminimas, kad reikia skubių permainų.
Raginame Italijos vyriausybę ratifikuoti Priverstinio darbo protokolą ir įgyvendinti tarptautinius standartus, kad būtų geriau apsaugoti Italijos žemės ūkio sektoriaus darbuotojai.
Solidarizuotis su Italijos išnaudojamais darbuotojais raginant ryžtingų valdžios veiksmų galima čia:
https://www.freedomunited.org/advocate/caporali/
Parengta pagal freedomunited.org ir CNN informaciją