„Vadovaujantis šiandien galiojančiu reguliavimu, suminė darbo laiko apskaita gali būti įvesta bet kurioje įmonėje. Ji yra įvedama ir įmonėse, kuriose nėra pagrindo tai daryti, pvz., įmonėse, kuriose gamybos procesas gali būti pertrauktas bet kada.

Taip darbdaviai galimai siekia išvengti viršvalandžių ir apmokėti už darbą savaitgaliais tokiu pačiu tarifu, kaip ir už įprastas dienas. Darbuotojams yra sunku suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, t.y., planuoti savo laisvalaikį ir skirti pakankamai laiko šeimai, nes dažnai visi savaitgaliai būna užimti.

Vienas pagrindinių šiuolaikinio žmogaus iššūkių yra nuovargis darbe, kuris ilgainiui lemia profesinį perdegimą, ligas, šeimų griūtis. Didžiausią spaudimą patiria tie žmonės, kurie priversti dirbti suminiu darbo laiko grafiku, t. y. ne įprastu 8 darbo valandų režimu, o ilgesnės trukmės pamainomis.

Nuovargis darbe prisideda ir prie nelaimingų atisitikimų – viena iš priežasčių, kodėl įvyksta nelaimės darbe, yra per didelis darbo krūvis, per mažai poilsio, ir su tuo susijęs nuovargis.

Palaikome pateiktas pataisas ir manome, kad suminė darbo laiko apskaita turi būti tik išimtinais atvejais ir tik suderinus su darbuotojų atstovais, siekiant rasti darbdavio ir darbuotojų interesų

balansą.”