Baigdami metus „Pašnekesių“ rubrikoje kalbiname vieną aktyviausių Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos lyderių –  Vičiūnų grupės Plungėje įmonių profesinės sąjungos pirmininkę Vilmą Kūrienę. Su pašnekove norėjome pakalbėti apie tai, kaip klostosi jos atstovaujamos organizacijos veikla, kodėl tokią svarbią vietą šios profesinės sąjungos darbe skiriama moterims, kokie iššūkiai laukia atstovaujant darbuotojoms, kt.

– Gerbiama Vilma, papasakokite apie savo veiklos pradžią įmonėje bei profesinėje sąjungoje.

Aš pati Vičiūnų gamykloje Plungėje pradėjau dirbti prieš 24 metus, kaip fasuotoja, vėliau norėjosi išbandyti operatorės darbą. Tuo metu operatoriaus darbą dirbo tik vyrai, tad viskas buvo nauja, reikėjo daug pakovoti už save bei įrodyti, kad ir moterys gali dirbti tokiose pareigose.

O štai mano kelias profesinėje sąjungoje prasidėjo prieš 19 metų. Kartu su kolege Regina Skridailiene pradėjome ieškoti bendraminčių, organizacijos, kuri mums padėtų geriau atstovauti savo įmonės darbuotojų interesams. Galiausiai susipažinome su tuometine Lietuvos maistininkų profesinės  sąjungos pirmininke Gražina Gruzdiene, ir nuo to laiko esame šios organizacijos sudėtyje.

Vičiūnų grupės Plungėje įmonių profesinės sąjungos pirmininkės pareigose esu nuo šios organizacijos veiklos pradžios, o branduolys yra komiteto nariai iš Plungėje veikiančių penkių Vičiūnų grupės įmonių.

Beje, profsąjunginė veikla paskatino plėsti akiratį ir įgyti daugiau reikalingų kompetencijų Telšių socialinių mokslų kolegijoje, teisės fakultete.

Tiesa, pradžioje, dirbant savo tiesioginį darbą pamainomis, buvo sunku susitikti su visų padalinių darbuotojais ir išklausyti jų lūkesčius. Tačiau kai atsirado galimybė dirbti etatinį pirmininkės darbą, darbuotojų atstovavimas tapo sklandesnis: galiu koncentruotis ir visą savo laiką skirti darbuotojų problemoms.

– Ar viskas Jūsų organizacijai ėjosi lengvai?

Darbuotojai jau nuo pat pirmų dienų į organizaciją jungėsi labai noriai, tačiau dialogas su darbdaviu mezgėsi ne taip lengvai. Teko stipriau pakovoti dėl kolektyvinės sutarties, pamažu auginti socialinio dialogo tradicijas  bendrovėje.

Pirmosios derybos dėl kolektyvinės sutarties buvo itin sudėtingos: tąkart darbdavys atmetė visus mūsų pasiūlymus. Tačiau po truputį, mūsų užsispyrimo ir nuolatinio darbo dėka, vadovybė atrado prasmę susitarimuose su darbuotojais.

Taigi, nuo pirmosios kolektyvinės sutarties Vičiūnų grupės įmonėse ją turime nepertraukiamai, periodiškai peržiūrėdami nuostatas, siekdami jas pagerinti, papildyti.

Nors bendrovė susidūrė su įvairiausiais iššūkiais ir krizėmis, didele darbuotojų kaita, šiuo metu turime gana aktyvią ir gana skaitlingą mūsų profesinės sąjungos bendruomenę.

– Gal Jūsų asmeninė patirtis imantis „vyriško“ operatorės darbo paskatino plačiau domėtis jų teisėmis ir atstovavimu?

Tikrai taip – asmeninis poreikis būti pripažintai kaip lygiaverte darbuotoja lėmė ir norą domėtis moterų lūkesčiais, juos perduoti darbdaviui, ieškoti būdų, kaip pagerinti moterų darbo sąlygas.

Pradžioje mūsų keliami klausimai darbdaviui atrodydavo keisti, o vyrams priimti moteris į savo būrį irgi nebuvo paprasta, tačiau palaipsniui požiūris kito. Darbdavys vėliau ir pats ėmė skatinti moteris imtis darbų, kurie nebuvo joms įprasti, žinoma, tinkamai užtikrinant saugumą, atsižvelgiant į moterų fiziologiją ir pan. O vyriškuose kolektyvuose požiūris į moteris taip pat pasikeitė į gerąją pusę – vyrams darbuotojams jau nekeista matyti moteris atliekant sunkesnius, didesnės atsakomybės reikalaujančius darbus.

Džiugu ir tai, kad vyrai pastaruoju metu labai palankiai žvelgia į mūsų profesinės sąjungos moterų veiklą, renginius, susitikimus, moterų klausimų kėlimą susitikimuose su darbdaviu.

– Kokius svarbiausius moterų darbuotojų iššūkius įžvelgiate savo atstovaujamose įmonėse, ką dar reikėtų gerinti moterų darbe?

Pagrindinė vis dar egzistuojanti problema yra per mažai vertinamas moterų darbas.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vičiūnų įmonėse Plungėje dirba apie 80 proc. moterų. Nemaža jų dalis dirba monotonišką, fiziškai sunkų darbą. Iš pirmo žvilgsnio toks darbas gali atrodyti nesunkus ir nereikalaujantis daug kvalifikacijos, tačiau iš tiesų tai yra labai varginantis, sakyčiau, net katorginis darbas, kuris lieka užribyje, kaip nepakankamai apmokamas ir vertinamas.

Būtina ieškoti būtų, kaip tokioms darbuotojoms didinti darbo užmokestį, suteikti daugiau poilsio laiko, atostogų, todėl šiuos klausimus keliame pokalbiuose su darbdaviu, auditų metu.

Štai pastarojo audito metu pavyko pasiekti, kad dar iki naujų metų kolektyvinėje sutartyje atsirastų papildymas dėl specialiųjų pertraukų fasuotojoms.

Bendraudama su darbuotojomis ir klausydama kitų šalių moterų patirčių matau, kad dar yra neišdiskutuotų sričių. Tarkime, kitose šalyse, kaip Ispanija, jau natūralu tampa sudaryti lengvesnes darbo sąlygas moterims menstruacijų, menopauzės metu. Mūsų šalyje apie tai kol kas kalbama nedrąsiai, tačiau ateis metas, kai neišvengiamai turėsime ieškoti susitarimų su darbdaviu.

– Neseniai Plungėje organizavote mokymus moterims ir susitikimą su Tarptautinės maisto pramonės profesinės sąjungos (IUF) atstove Julie Duchatel. Kokie Jūsų įspūdžiai po šio renginio?

Smagu, kad į mokymus atvyko gausus būrys įvairaus amžiaus moterų. Matėsi, kad joms buvo įdomu ir naudinga. Dalyvės ne tik išgirdo apie tarptautinę moterų darbuotojų situaciją, moterų veiklos istoriją, bet ir galėjo dalyvauti joms skirtoje apklausoje, kurios metu turėjo galimybę atvirai dalintis problemomis darbo vietose, siūlyti būdus joms spręsti. Taip pat vyko diskusijos, praktiniai užsiėmimai.

Renginyje pranešimą skaitė lektorė Julie Duchatel, mintimis ir naudingomis įžvalgomis dalinosi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, ilgametė pirmininkė Gražina Gruzdienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Jaunimo centro vadovė Alina Tankeliun.

Manau, kad renginys pavyko: dalyvės liko patenkintos, ir dar iki šiol sulaukiu jų gerų atsiliepimų bei idėjų.

Labai džiaugiuosi, kad šiame susitikime moterys išreiškė norą aktyviau dalyvauti profesinės sąjungos moterų veikloje, ir netgi gimė mintis suformuoti moterų komitetą. Jau turime po atstovę iš visų Vičiūnų fabrikų, ir kai patvirtinsime nuostatus,  komitetas pradės veikti. Planuojame susitikti bent kartą per ketvirtį diskusijoms apie moterų padėtį fabrikuose. Tikiuosi, kad šis naujas darinys padės dar geriau atstovauti moterų interesams.

– Labai ačiū Jums už pokalbį. Linkime sėkmės prasmingoje veikloje!