Spalio 7-ąją visame pasaulyje švęsime darbuotojams svarbią dieną – Tarptautinę oraus darbo dieną. Ji imta minėti Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) iniciatyva siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas žmogus turi teisę į orų darbą.

Kai kalbame apie orų darbą, galime turėti skirtingą įsivaizdavimą apie jį, priklausomai nuo mūsų asmeninių poreikių. Akademinio pasaulio atstovai oraus darbo sąvokos aiškinimas gilesnis, daugiasluoksnis, o patys darbuotojai orumą suvokia paprasčiau, atsižvelgdami į savo lūkesčius ir kasdienius iššūkius, su kuriais susiduria darbe.

Dar tebeturime įrodinėti, kad orus darbas – kiekvieno darbuotojo teisė

Pirmiausia, orus darbas yra kiekvieno darbuotojo teisė, ir dažniausiai apibrėžiamas kaip galimybė dirbti saugiai, gauti teisingai paskaičiuotą ir deramą atlyginimą, kaip darbo ir poilsio balansas, psichologinis saugumas, vadovo įvertinimas, įsitraukimas, draugiškas kolektyvas ir pan.

„Ko gero, gyvendami XXI amžiuje jau neturėtume įrodinėti, kad darbe turi jaustis oriai, tačiau faktai rodo, kad milijonai darbuotojų pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva – susiduria su diskriminacija, prievarta, mobingu (psichologiniu spaudimu) darbo vietose, draudimu laisvai reikšti savo nuomonę, profesinių sąjungų teisių pažeidimu, kt.“, – pažymi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininkas Raimondas Tamošauskas.

„O ką kalbėti apie tai, kad dar daug darbuotojų gauna nepakankamą darbo užmokestį už sąžiningai atliktą darbą. Dar dažnai susiduriame su neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio, darbdavio savivalės ir pažeidimų atvejais išmokant atlyginimus darbuotojams.  Be to, mūsų darbuotojų perkamoji galia ženkliai sumažėjo dėl infliacijos sukeltų padarinių“, – atkreipia dėmesį R. Tamošauskas.

Dividendai auga, o atlyginimai atsilieka

Pasak pirmininko, naujausi Eurostat duomenys rodo, jog po pandemijos visoje Europos Sąjungoje įmonių pelnai augo, ir didelė dalis bendrovių, vietoje to, jog reinvestuotų pelną į darbo vietų kokybę bei naujų technologijų įvedimą, pelnus išdalina per akcininkams išmokamus dividendus, kurie pastaruoju metu Europoje taip pat rekordiškai didėjo. Tuo metu, kai kuriose Europos valstybėse dividendai auga trylika kartų greičiau, nei darbuotojų atlyginimai.

„Tai nėra nekalta strategija: pelnų ir dividendų augimas ir toliau didina atotrūkį tarp darbuotojų ir įmonių vadovų, ir tai ilgainiui atsilieps pačioms įmonėms prastais rezultatais. Beje, infliaciją, anot Tarptautinio valiutos fondo, labiausiai skatina būtent išaugę įmonių pelnai“, – konstatuoja  LMP vadovas.

Sprendimas – išgirsti darbuotojus

R. Tamošauskas įsitikinęs, kad nėra geresnio būdo užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą kaip nesuvaidintas rūpinimasis darbuotojais įsiklausant į jų lūkesčius. O geriausia priemonė – kolektyvinės derybos, kurių metu abi pusės – darbuotojai ir darbdaviai – teikia savo siūlymus, susitaria ir kažką laimi. Kolektyvinėse derybose galima susitarti dėl darbo užmokesčio sistemos, atlyginimų didinimo principų, darbuotojų skatinimo už gerus įmonės rezultatus, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų, darbo ir poilsio režimo, šalims svarbių darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų, kitų papildomų garantijų.

„Tikrai verta įmonėms, kurios dar nesiryžta eiti kolektyvinių derybų keliu, pagalvoti apie kolektyvinę sutartį, nes šiuo būdu darbuotojai gauna galimybę derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ir jas raštiškai įforminti, o darbdaviams ji naudinga tuo, kad geresnės ir stabilios darbo sąlygos darbdaviams padeda motyvuoti žmones bei didina jų lojalumą įmonei“, – pabrėžia R. Tamošauskas ir priduria, kad kolektyvinės derybos suvaidino lemiamą vaidmenį pandemijos metu ir gali būti veiksminga priemonė darbdaviams bei darbuotojams įveikti naujus iššūkius, kurie nuolat drebina pasaulį.