Vis dažniau girdime apie prasidėjusią ir rudeniop įsibėgėsiančią techninę recesiją pramonės sektoriuje. Vienos įmonės imasi lengviausio žingsnio atleidžiant darbuotojus, kitos išleidžia į prastovas, trečios žvelgia plačiau ir imasi perspektyvesnės strategijos, kai gamyba perorientuojama į naujesnes technologijas ir siekiama išsaugoti esamus darbuotojus.

Anot Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininko Raimondo Tamošausko, šiame iššūkių laikotarpyje galima stebėti į gera kintantį dalies maisto pramonės įmonių vadovų požiūrį, kai verčiau imamasi saugoti esamus darbuotojus nei juos atleisti – juk poreikiui vėl atsiradus atleistus specialistus vargiai besugrąžinsi atgal. Todėl ieškoma sprendimų, kaip gerinti darbo sąlygas, diegiamos naujos technologijos, o vienas iš esminių elementų – darbo užmokesčio peržiūrėjimas.

Siekiama mažinti atotrūkį

„Kai viešoje erdvėje skaitome nerimą keliančias žinutes apie masinius darbuotojų atleidimus, išaugusius kaštus ir net įmonių veiklos stabdymą dėl recesijos, mūsų sektoriuje stengiamasi išlaikyti darbuotojus reguliariai peržiūrint įmonių darbo užmokesčio didinimo galimybes. Nors atleidimų pasitaiko, tačiau jie yra pavieniai, ir dažniausiai atliekami dėl darbo vietose diegiamų naujausių technologijų“, – informuoja LMP vadovas.

Pasak R. Tamošausko, darbo užmokestis šiais metais kilo beveik visose LMP atstovaujamose maisto pramonės įmonėse. Sprendimai buvo priimti pavasarį, ir didžioji dalis darbuotojų vasarą jau gauna didesnius atlyginimus.

Pavyzdžiui, UAB „Mondelez Production Lietuva“ darbo užmokestis kilo vidutiniškai 8 procentais, AB “Nordic Sugar Kėdainiai“ darbuotojai gaus vidutiniškai 12 proc. didesnius atlyginimus, o “Vičiūnų grupės“ Plungėje veikiančių gamyklų darbuotojams bus mokamas iki 7 proc. didesnis atlyginimas.

Anot LMP pirmininko, daugumoje įmonių laikomasi pozicijos, kad reikia mažinti atotrūkį tarp darbuotojų grupių ir didinti žemiausios kategorijos darbuotojų darbo užmokestį. “Nors mūsų įmonėse didžioji darbuotojų dalis gauna didesnį darbo užmokestį nei minimalus mėnesinis atlyginimas, visgi brangstančios prekės ir paslaugos sparčiai mažina perkamąją galią, todėl turi didėti ir darbo užmokestis”, – pabrėžia R. Tamošauskas.

Daugiau stabilumo suteikia kolektyvinės sutartys

Tiesa, pirmininkas primena, kad darbo užmokestis nėra didinamas savaime – tai skatina nuolatinės profesinių sąjungų kompromisų paieškos su darbdaviais. Įdedama daug kantraus darbo, kruopščiai atliekami namų darbai, formuluojant darbuotojų lūkesčius bei pateikiant savo siūlymus darbdaviui..

R. Tamošauskas pažymi, kad darbuotojai ramiau ir saugiau jaučiasi tose įmonėse, kuriose galioja kolektyvinės sutartys. Mat būtent šiose sutartyse galima susitarti dėl reguliarios darbo užmokesčio peržiūros ir net jo indeksavimo kriterijų, atsižvelgiant į infliaciją.

„Darbdavys pasirašydamas kolektyvinę sutartį  įsipareigoja kasmet peržiūrėti darbo užmokestį ir ieškoti galimybių jį didinti bei suteikti didesnes papildomas garantijas nei numato Darbo kodeksas. Vis dažniau į kolektyvines sutartis įtraukiame minimalius atlyginimų kėlimo kriterijus (indeksavimą). Tai mažina įtampą įmonėje, darbuotojams suteikia saugumo“, – sako profesinės sąjungos vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad derybose dėl kolektyvinių sutarčių gali dalyvauti tik profesinės sąjungos – joks kitas darbuotojų atstovas neturi tokios galios.