Šiuo metu ne vienoje įmonėje vyksta derybos dėl darbo užmokesčio ar naujų kolektyvinių sutarčių bei jų nuostatų pagerinimo. Žinome, kad derybose abi pusės (darbdaviai ir darbuotojai) siekia kompromiso bei abipusės naudos, o kartais tenka ir nusileisti, kad svarbesni vienos ar kitos pusės reikalavimai būtų patenkinti.

Visgi gali nutikti, kad derybos atsiduria aklavietėje, o kai kada viena iš pusių per daug griežtais reikalavimais skatina nutraukti derybas. Kaip išeiti iš šios, rodos, beviltiškos padėties?

Galima pradėti nuo požiūrio keitimo, turint tikslą suformuluoti alternatyvius sprendimus.

Pradžioje:

„Nepasimeskime, pažiūrėkime, ką dar galime padaryti…”

„Išsiaiškinkime priežastis…”

„Mąstykime pozityviai. Mes jau kažką pasiekėme…”

„Ieškokime bendrų sąlyčio taškų…”

Tuomet – įvertinimas:

„Įvertinkime, ką jau pasiekėme…”

„Ko reikėtų bendram tikslui pasiekti…”

„Padarome „smegenų šturmą…”

„Atskleiskime užslėptus motyvus, tuomet bus lengviau…”

Galiausiai – perspektyva:

„Pažiūrėkime, kas gali BLOGIAUSIA įvykti, jeigu susitarsime taip…”

„Pažiūrėkime, kas GERIAUSIA gali įvykti, jeigu sutarsime taip…”

Tuomet galima pereiti prie alternatyvių variantų formulavimo:

• Palyginkite kelis variantus tarpusavyje;
• Formuluokite idealų rezultatą, jam pritaikant labiausiai tinkantį variantą;
• Šalia pagrindinio susitarimo verta ieškoti, kokių galima gauti pridėtinių verčių sau ir derybų partneriui;
• „Teisingumo” principo laikymasis: kažką duodu, kažką gaunu – geriausia, kai abi pusės lieka patenkintos.

O jeigu darbdavys, net ir išbandžius visas derybų strategijas, atmeta darbuotojų pasiūlymus, įstatymai numato krašutinę priemonę – darbuotojų streiką. Visgi, didesnė abipusė nauda, neabejotinai, pasiekiama susitariant.

Linkime sėkmės derantis dėl geresnių sąlygų darbuotojams!

Parengta pagal Soc.mokslų daktaro Tomo Lagūnavičiaus rekomendacijas derybininkams