Europos profesinių sąjungų konfederacija Pasaulinės darbuotojų saugos ir sveikatos dienos proga inicijavo „Nulio mirčių darbe“ manifestą, kurį pasirašė įvairių šalių vyriausybių atstovai, mokslininkai, profsąjungininkai. Tarp parašų – ir LPSK atstovė Lietuvos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje, Lietuvos miško ir miško pramonės įmonių darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Diana Raitelaitienė.
Manifesto tekstas:
Žmonės eina į darbus, kad užsidirbtų ir aprūpintų ne tik save, bet ir savo šeimas bei mylimuosius.
Kiekvieną darbo dieną dvylika žmonių Europos Sąjungoje negrįžta iš darboviečių namo, nes žūsta darbe.
Nors norėta užsidirbti pragyvenimui, darbas juos nužudė ir jų šeimos nukentėjo emociškai, finansiškai bei daugeliu kitų būdų.
Šiandien yra Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena, kada atsimename žuvusius ir sužeistus darbe. Mes raginame Europos Sąjungą, šalių narių vyriausybes ir darbdavius užkirsti kelią mirtims darbe. Kviečiame siekti nulio mirčių darbovietėse.
Nulis mirčių darbe nėra utopinė svajonė. Mirtinų nelaimių darbovietėse tendencija sumažėjusi ir mirtinų nutikimų panaikinimas įmanomas.
Visgi, kol mirtinų nelaimių mažėja, profesinių ligų daugėja. Apie 100 tūkst. darbuotojų miršta kiekvienais metais nuo profesinio vėžio dėl to, kad darbo aplinkoje susiduria su kenksmingomis medžiagomis. Ilgos darbo valandos ir psichologinis spaudimas darbe sukelia širdies ligas, insultą, depresiją ir priveda prie savižudybių. Bloga laikysena, pasikartojantys judesiai ir sunkių svorių kilnojimas sukelia nugaros skausmą, kitus raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus bei priveda žmones prie negalėjimo dirbti.
Nauji iššūkiai darbuotojų saugai ir sveikatai kyla dėl esktremalių orų ir temperatūros besikeičiant klimatui, taip pat – naujų darbo formų, kaip antai nuotolinis darbas ar darbas skaitmeninėse platformose, o ne tradicinėse darbovietėse. COVID taip pat parodė, kad darbovietės yra vienas pagrindinių užsikrėtimo šaltinių ir privedė prie tūkstančių darbuotojų mirčių. Dėl to ateities pandemijoms turime būti geriau pasiruošę ir darbovietėse, ir kitose vietose.
Dabartinė ES sveikatos ir saugumo strategija teigia, kad „Reikia dėti visas pastangas, kiek įmanoma labiau sumažinti su darbu susijusias mirtis, laikantis Vizija nulis požiūrio dėl su darbu susijusių mirčių“. Tai yra gerai, bet joje pažadėti veiksmai to nepasieks.
Mes kviečiame Europos Sąjungą, jos šalis nares ir darbdavius nuoširdžiai įsipareigoti ir imtis reikiamų veiksmų, siekiant nulio mirčių darbe. Europai reikia daugiau darbų, mažiau kalbų.
Tai reiškia koordinuojamas bendras pastangas:
- siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų, sustabdant kontaktus su kenksmingomis medžiagomis, įskaitant vėžį sukeliančias substancijas, ir būtų pasiruošus kitai pandemijai;
- atsispiriant nuo darbuotojų fizinės ir psichikos sveikatos kaip išeities taško organizuojant darbus ir kuriant darboviečių dizainą.
Tai pareikalaus veiksmų ES, nacionaliniu, sektoriniu ir kompanijų lygiuose, įskaitant teisines ir kitokias iniciatyvas, įtraukiant darbuotojus ir darbdavius: įskaitant daugiau apmokymų, pagerinant stebėseną, prevenciją, apsaugą, skundų mechanizmus, inspektavimą, įgyvendinimą ir baudas.
Mes tikimės ir reikalaujame, kad šie veiksmai būtų įgyvendinti jau kitos Europos Komisijos ir Europos Parlamento nuo 2024. Nulio mirčių turime pasiekti jau 2030.
Manifestas anglų kalba su pasirašiusiųjų sąrašu.