Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacija (EFFAT) dar kartą pasisako tvirtai smerkianti Kremliaus invaziją į Ukrainą bei prisideda prie kone viso pasaulio raginimų nedelsiant nutraukti visas Rusijos karines operacijas.

Taip pat EFFAT ragina Europos Sąjungą daryti dar daugiau, siekiant užbaigti šį dramatišką konfliktą ir užtikrinti ilgalaikę taiką Europos žemyne ir visame pasaulyje. Dar kartą reiškiamas solidarumas su Ukrainos žmonėmis ir Ukrainos profesinėmis sąjungomis. EFFAT giria visus žmones Rusijoje, kurie nepritaria karui ir ragina laikytis tokios taikios pozicijos, nepaisant griežtų vyriausybės represijų. Taip pat EFFAT palaiko griežtas sankcijas Rusijos vyriausybei ir oligarchams bei reikalauja kuo labiau sumažinti tokių sankcijų poveikį Rusijos darbuotojams ir paprastiems žmonėms. Europoje įsikūrusios transnacionalinės įmonės raginamos sustabdyti savo veiklą Rusijoje ir toliau mokėti atlyginimus ir socialinio draudimo įmokas darbuotojams.

EFFAT apgailestauja dėl bet kokios formos karo ir primena, kad darbuotojai ir civiliai visada moka didžiausią bet kokio konflikto kainą. Karo pasekmės – mirtis ir visa ko naikinimas, tačiau šis karas taip pat daro didelę įtaką žemės ūkio ir maisto sektoriui. Dar prieš putino invaziją į Ukrainą pasaulinėse žemės ūkio rinkose augo žaliavų kainos – iš dalies dėl klimato poveikio, finansinių spekuliacijų, geopolitinės įtampos ir COVID-19. Didėjančios energijos kainos Europoje taip pat daro didelę įtaką šiam sektoriui – ūkininkams išauga degalų ir trąšų sąnaudos, o maisto pramonės įmonėms – logistikos, energijos ir pakavimo išlaidos.

Nepaisant to, kad Europa apsirūpina maistu, ji taip pat yra kai kurių konkrečių produktų didelė importuotoja: Ukraina yra ketvirta pagal dydį ES maisto tiekėja ir pagrindinis grūdų, pašarų, augalinio aliejaus ir aliejinių augalų sėklų šaltinis. Tuo pat metu Rusija yra svarbi rapsų išspaudų, saulėgrąžų išspaudų, saulėgrąžų sėklų ir, dar svarbiau, iškastinio kuro ir sintetinių azoto trąšų tiekėja ES.

Be to, dabartinis scenarijus taip pat atskleidžia mūsų maisto sistemos pažeidžiamumą dėl mūsų priklausomybės nuo dujų, trąšų ir gyvulių pašarų importo. Dabartinis konfliktas taip pat kelia didelę grėsmę maisto saugumui maisto deficitą turinčiose šalyse, kurios labai priklauso nuo importo iš Ukrainos. Nors maisto saugumui ES nekyla pavojus, mažas pajamas gaunantys namų ūkiai gali susidurti su maisto įperkamumo problemomis dėl didėjančių maisto kainų.

EFFAT remia veiksmus, nurodytus 2022 m. kovo 23 d. Europos Komisijos komunikate, tačiau apgailestauja, kad trūksta priemonių žemės ūkio ir maisto pramonės darbuotojams apsaugoti, taip pat ambicingesniems veiksmams remti mažas pajamas gaunančius namų ūkius ir pažeidžiamas gyventojų grupes.

Konkrečiau, EFFAT ragina valstybes nares ir ES įgyvendinti šiuos du prioritetus:

1. Užtikrinti maisto saugumą Ukrainoje ir šalyse, kuriose trūksta maisto, taip pat užtikrinti maisto įperkamumą labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams. Siekdama šio tikslo, EFFAT:

• ragina Europos Komisiją parengti nenumatytų atvejų planą, kurio tikslas – rasti alternatyvų, kurios trumpuoju laikotarpiu galėtų pakeisti maisto prekių ir žemės ūkio žaliavų importą iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. Planas turėtų apimti tai, ką ES rinka gali savarankiškai pasiūlyti, kad pakeistų trūkstamą importą, taip pat sprendimus, kaip kompensuoti sankcijų poveikį žemės ūkio ir maisto produktų eksportui;
• ragina ES ir valstybes nares kovoti su dabartinėmis spekuliacijomis maisto ir energijos kainomis, labiau stebint prekybos praktiką visoje maisto grandinėje ir apriboti ateities sandorių rinkų svyravimus. Taip pat turėtų būti taikomos papildomos paramos priemonės, kurios padėtų labiausiai pažeidžiamiems maisto grandinės dalyviams, įskaitant smulkiuosius ūkininkus ir žemės ūkio darbuotojus;
• ragina valstybes nares gerokai padidinti savo įnašą į Pasaulio maisto programą ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją (FAO). Šios dvi institucijos turėtų koordinuoti visus veiksmus, kurių reikia norint užkirsti kelią bado krizei maisto trūkumo regionuose, tokiuose kaip Viduriniai Rytai, Šiaurės Afrika ir šalys į pietus nuo Sacharos, kurios daugiausia priklauso nuo importo iš Rusijos ir Ukrainos. Tuo pat metu ES raginama dėti daugiau pastangų, kad taptų pirmaujančia veikėja siekiant veiksmingo pasaulinio maisto saugumo valdymo;
• ragina ES imtis konkrečių veiksmų siekiant apriboti Europos energetinę priklausomybę ir ragina labiau skatinti naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat pačių pagamintą energiją ūkių lygmeniu, siekiant sumažinti išorės energijos suvartojimą ūkiuose ir padidinti žemės ūkio indėlį į energijos tiekimą kaimo vietovėse.
• remia Europos Komisijos veiksmus vietoje Vakarų Ukrainoje, siekiant užtikrinti, kad derliaus nuėmimo sezonas šalyje vyktų bent iš dalies ir šiais metais;
• ragina valstybes nares stebėti turimas maisto atsargas ir imtis konkrečių iniciatyvų remti mažas pajamas gaunančius namų ūkius, be kita ko, teikiant tiesioginę ekonominę paramą;
• pakartoja, kad remia strategiją „nuo ūkio iki šakutės“ ir apgailestauja, kad persvarstytos direktyvos dėl tausaus pesticidų naudojimo ir gamtos atkūrimo reglamento priėmimas atidėtas. Primename, kad žemės ūkio ir maisto sektoriaus tvarumas reiškia, kad jis tampa mažiau priklausomas nuo antibiotikų, sintetinių pesticidų ir trąšų, taigi ir saugesnis žemės ūkio maisto pramonės darbuotojams;
• smerkia bet kokius bandymus panaudoti karą Ukrainoje siekiant prieštarauti ambicingiems aplinkosaugos tikslams, susijusiems su „nuo ūkio iki šakutės“ ir „Green Deal“. Šia politika nustatomi ilgalaikiai ir vidutinės trukmės tikslai, o jų sustabdymas neduos jokios naudos įmonėms ir darbuotojams, susiduriantiems su konflikto pasekmėmis. Tuo pat metu EFFAT kartoja savo reikalavimą, kad būtų atsižvelgta į daugiau socialinių sumetimų, taip pat būtų atliktas griežtas socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas visoms numatytoms iniciatyvoms pagal strategiją „nuo ūkio iki šakutės“ ir „Fit for 55“.

2. Užkirsti kelią neigiamiems padariniams darbo vietoms ir darbo sąlygoms žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje, užtikrinant vienodą požiūrį ir teisingą pabėgėlių integraciją į darbo rinką. Siekdama šio tikslo, EFFAT:

• ragina Komisiją atlikti išsamų faktinio ir galimo karo poveikio darbo vietoms ir darbo sąlygoms žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje kiekvienoje valstybėje narėje ir Sąjungos lygmeniu įvertinimą;
• ragina valstybes nares ir Komisiją imtis skubių priemonių siekiant sumažinti galimą neigiamą karo poveikį darbo vietoms žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje. Reikalauja tęsti skubias priemones, kurias ES sėkmingai taiko kovojant su COVID-19 protrūkiu, įskaitant SURE, refinansuojant ir nukreipiant jas, kad būtų pašalintos karo pasekmės ekonomikai ir darbo vietoms;
• įspėja dėl bet kokių bandymų panaudoti karą ir (arba) poreikį padidinti maisto gamybą Europoje kaip dingstį susilpninti darbo inspekcijas ir įgyvendinti darbuotojų teisių reguliavimo panaikinimo darbotvarkę;
• ragina valstybes nares priimti visus iš Ukrainos bėgančius žmones ir visiškai įgyvendinti neseniai įsigaliojusią Laikinosios apsaugos direktyvą (TPD). Raginame valstybes nares išplėsti apsaugą trečiųjų šalių dokumentų neturintiems migrantams ir asmenims be pilietybės, neturintiems galiojančio asmens tapatybės dokumento, kurie bėga nuo karo;
• ragina valstybes nares ir Komisiją remti sąžiningą visų pabėgėlių, išvykusių iš Ukrainos, integraciją į darbo rinką, siekiant užtikrinti visišką vienodą elgesį darbo vietoje ir kovoti su bet kokios formos išnaudojimu. Raginame valstybes nares palaikyti ryšius su socialiniais partneriais, kad būtų susitarta dėl veiksmų plano, užtikrinančio sąžiningą pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integraciją į darbo rinką;
• ragina valstybes nares ir nacionalines institucijas, atsakingas už darbo sąlygų kontrolę, dažniau atlikti patikrinimus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje ir padidinti jų veiksmingumą.

Covid-19 pandemija ir šis baisus konfliktas išryškino mūsų maisto sistemų pažeidžiamumą. Sveiko ir tvaraus maisto gamyba laikantis etiškų darbo standartų turi tapti pagrindiniu ES ir valstybių narių prioritetu. Nėra laiko gaišti: esame skolingi planetai, žemės ūkio ir maisto pramonės darbuotojams ir ateities kartoms.

EFFAT inf.