Lapkričio 10 d. buvo minima 2021 m. vienodo darbo užmokesčio diena – tai galimybė didinti informuotumą apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kuris visoje Europoje vidutiniškai siekia daugiau nei 14 proc., o kai kuriose šalyse yra netgi daug didesnis. Kai kuriais atvejais ši tendencija gerėja, o kitais atvejais dabartiniu pažangos tempu patenkinamų rezultatų sulauksime po keleto tūkstančių metų…
Šio skirtumo pagrindas yra neužtikrinto darbo, kuris moteris paprastai paveikia labiau nei vyrus (moterys sudaro 58 proc. dirbančiųjų už minimalųjį darbo užmokestį Europoje), problema. Visi darbuotojai jaučia mažo darbo užmokesčio poveikį, tačiau labiausiai nukenčia pažeidžiamiausieji. Vienas iš pagrindinių būdų panaikinti šį atotrūkį – padidinti minimalųjį darbo užmokestį Europoje, garantuojant, kad visi gautų pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį.
Kaip rodo ETUC duomenys, padidinus minimalųjį darbo užmokestį iki 60 proc. darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas sumažėtų 25 proc. Rumunijoje, 19 proc. Graikijoje, 12 proc. Lenkijoje, 11 proc. Slovakijoje ir 10 proc. Ispanijoje ir Liuksemburge. Tai dar viena priežastis, kodėl labai svarbu sugriežtinti ES direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio.
Kaip EESRK pabrėžė šių metų kovo mėn., norint, kad visuomenė būtų stabili, novatoriška ir joje būtų skatinama gerovė, būtina užtikrinti deramą minimalųjį darbo užmokestį ir stiprinti kolektyvines derybas. Tačiau pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis taip pat svarbus siekiant padėti žmonėms išbristi iš skurdo ir apsaugoti juos nuo jo bei gerinti pažeidžiamų asmenų, tarp kurių, deja, vis dar yra moterų, darbo ir gyvenimo sąlygas. Atotrūkis būdingas ne tik darbo užmokesčiui, bet ir pensijoms: į pensiją išėjusių asmenų pensijų skirtumas siekia 30 proc. dėl labai skirtingo dydžio socialinio draudimo įmokų, sumokėtų per profesinį gyvenimą, kiekvienoje grupėje. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, Maltoje, šis pensijų skirtumas siekia daugiau kaip 42 proc.
Pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai kartu su Europos institucijomis ir nacionalinėmis vyriausybėmis turi toliau stengtis panaikinti šį skirtumą. Tai yra esminė platesnės kampanijos, kuria siekiama užtikrinti socialinį sąžiningumą ir teisingumą bei kurti geresnę Europos ateitį, dalis.
Daugiau Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto naujienų rasite naujausiame EESRK naujienlaiškyje.
EESRK inf.