Tęsiantis skiepijimo kampanijoms ir kai kurioms šalims pradėjus švelninti COVID-19 apribojimus, tikimasi, kad ekonomikos augimas ims spartėti. Beprecedentis pagalbos lygis, kurį šalys pasiekė remdamos darbo vietas ir pajamas, išsaugojo iki 21 milijono darbo vietų bei padėjo daugeliui namų ūkių išgyventi pandemiją. Tai vertinant, galima teigti, kad daugeliu atvejų tunelio gale matyti šviesa, tačiau kaip rašoma Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pranešime – ta šviesa vieniems dega ryškiau nei kitiems.

Yra žinoma, kad COVID-19 pandemija pagilino jau ir taip egzistuojančią socialinę ir ekonominę atskirtį tarp tų, kurie turi aukštus įgūdžius ir dideles pajamas, ir tarp tų, kurie tuo pasidžiaugti, deja, bet negali. Atskirtis taip pat padidėjo tarp kartų, tarp vyrų ir moterų, tarp tų, kurie turi stabilų darbą ir tų, kurie dirba nesaugiai arba neturi darbo iš viso. Nedarbas vis dar yra didelis ir prognozuojama, kad darbo vietos greitai neatsigaus. Todėl pasiekti priešpandeminį užimtumo lygį gali prireikti kelerių metų.

Atsparesnių, įtraukesnių darbo rinkų kūrimas – rimtas iššūkis. Tačiau dabartinis laikotarpis taip pat suteikia galimybę atkurti dar atsparesnes darbo rinkas, sprendžiant ilgalaikes struktūrines problemas, kurias COVID-19 krizė tik dar labiau paaštrino. Nesugebėjimas pašalinti nelygybės ir atskirties dabar, gali sukelti didesnį socialinį susiskaldymą ir neigiamai paveikti produktyvumą bei ekonomikos atsigavimą.

Po ankstesnių krizių dauguma šalių greitai sugriežtino valstybės pinigines eilutes. Tačiau šį kartą šalys per ateinančius 5–10 metų atsigauna beprecedenčiais ištekliais. Investicijos į produktyvumą ir darbo vietas padėtų žmonėms greičiau grįžti į darbą.

Vyriausybės turėtų investuoti į produktyvius darbus, finansuoti perkvalifikavimą, siekiant nukreipti darbo ieškančius asmenis į naujas įsidarbinimo galimybes. Taip pat, ir toliau plėtoti konkrečias priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms (jaunimui, moterims, žemos kvalifikacijos asmenims ir kai kuriems savarankiškai dirbantiems), kad padėtų jiems (vėl) integruotis į darbo rinką. Užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą ir darbo kokybę, pirmenybę teikiant socialinės apsaugos spragų mažinimui bei siekiant, kad kuriant naujas darbo vietas ar vystant esamas, jos būtų geros kokybės.

OECD pranešime rašoma, kad bedarbių skaičius, lyginant su laikotarpiu prieš COVID19 krizę, yra smarkiai išsaugęs, todėl gali prireikti kelerių metų, kol užimtumo lygis grįš į priešpandeminį lygį.

Pažiūrėkite, kaip šalys lyginamos tarpusavyje, o su  naujausia analize plačiau susipažinkite čia.

Parengta remiantis OECD inf.