Pirmadienį Vyriausybė ėmėsi ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano. Juo bus siekiama padėti dėl koronaviruso ir įvesto karantino nuostolius patiriančiam verslui.  Paketas sudaro 2,5 milijardo eurų, kuriais, kaip teigė finansų ministras, bus siekiama užtikrinti visos sistemos veiklą, apsaugoti darbo vietas, išsaugoti verslo likvidumą, skatinti ekonomiką. Džiugu, kad Vyriausybės nuomone, verslas tokioje situacijoje savo socialinę atsakomybę turės įrodyti veiksmais ir darbuotojų darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui skyrė taip pat nemažai dėmesio.

Numatomos priemonės darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui:

 – Valstybės parama prastovos ir dalinės prastovos atvejais. Išmoka darbuotojui ne mažesnė nei MMA. Valstybės lėšų dalis 60 procentų, bet ne daugiau kaip MMA.

– Ligos išmokos prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, esant karantinui švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose.

– Savarankiškai dirbantiems gyventojams, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, iki 3 mėnesių mokėti 250 eurų/mėn., kai dėl karantino negali vykdyti savo veiklos.

– Netekusiems darbo prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.

– Sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti įmokas už sunaudotą elektros energiją ir gamtines dujas „Ignitis“

– Rekomenduoti savivaldybėms sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti komunalines įmokas ir mokėjimus už šilumos energiją

Tam numatoma skirti 500 mln. eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis twigė, kad valstybinėse įstaigose nėra poreikio ir paskatos varyti žmones neapmokamų atostogų. Jam paantrino ir finansų ministras V. Šapoka, kuris teigė, kad jeigu privatus sektorius vers eiti neapmokamų atostogų arba atleidinės darbuotojus, tuomet valstybės pagalbos jie gali nesitikėti.

„Tai yra tiesos akimirka verslui. Turime elgtis atsakingai, tai yra laikas tą įrodyti veiksmais“, – tvirtino V. Šapoka.