COVID-19 – sunki visuomenės sveikatos ekstremali situacija piliečiams, visuomenėms ir ekonomikai, turintiems infekcijų visose valstybėse narėse. Tai taip pat yra didelis ekonominis šokas visai  ES. Todėl Komisija penktadienį pateikė neatidėliotiną atsaką, siekiant sušvelninti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Dėmesys sutelktas į koordinuotą visos Europos atsaką. EK išskyrė du pagrindinius uždavinius – „gelbėti žmonių gyvybes“ užtikrinant tinkamą medicinos atsaką epidemijos metu ir „gelbėti darbo vietas, įmones, ekonomiką“ nutraukiant griežto taupymo režimą.

Europos Komisijos penktadienį paskelbtoje virtinėje priemonių, turinčių padėti stabdyti koronaviruso plitimą ir mažinti šios krizės ekonominius padarinius, nemažiau didelis dėmesys ir parama darbuotojams.

Pasak Komisijos, bus siekiama apsaugoti darbuotojus nuo nedarbo ir pajamų praradimo, kad būtų išvengta nuolatinio poveikio. Komisija yra pasirengusi remti valstybes nares šioje srityje, ypač remdama trumpalaikio darbo programas, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, kurios anksčiau pasirodė veiksmingos.

Be to, Komisija paspartins teisėkūros pasiūlymo dėl Europos nedarbo perdraudimo sistemos, kuria siekiama remti valstybių narių politiką, kuria išsaugomos darbo vietos ir įgūdžiai, rengimą.

Reagavimo į koronavirusą iniciatyva palengvins Europos socialinio fondo – fondo, skirto remti darbuotojus ir sveikatos apsaugą – dislokavimą.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, pasak Komisijos, taip pat galėtų būti sutelktas remiant atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis dabartinio ir būsimo reglamento sąlygomis. 2020 m. bus skirta iki 179 mln. EUR.

Europos Komisija laikinai atsisako fiskalinės drausmės reikalavimų valstybėms narėms ir ragina daryti viską labiausiai pažeistų ekonomikos šakų paramai. Komisijos siekis, kad valstybės narės aiškiai komunikuotų įmonėms, kad yra pinigų, rasti tų pinigų, leidžiant valstybės skolą. Svarbiausias siekis, kad verslai nepradėtų stabdyti veiklos, nepradėtų atleidinėti darbuotojų, nes tai reikštų dar didesnes pasekmes.

*Susiklosčius šiai situacijai, darbuotojui svarbiausia nepasiduoti darbdavio spaudimui ir nerašyti prašymo išeiti neapmokamų atostogų. Šiai situacijai yra daugiau ir abiems pusėms palankesnių sprendimų.  Atsakomybe privalo dalintis abi pusės: darbuotojai su darbdaviu turi sprendimų ieškoti kartu.

Daugiau informacijos apie Europos Komisijos rekomendacijas ieškokite ČIA.