Daugiau nei vienam iš penkių piliečių gresia skurdas ar socialinė atskirtis, todėl EESRK siūlo būtiniausius nedarbo draudimo standartus, kad būtų galima geriau paremti, apsaugoti ir reintegruoti bedarbius, nesvarbu, kurioje ES valstybėje jie gyvena.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) siūlo priemones, skirtas užtikrinti geresnę bedarbių apsaugą visoje ES. Šiuo metu bedarbio pašalpos valstybėse narėse labai skiriasi tiek finansinės paramos, tiek išmokų trukmės atžvilgiu, todėl EESRK ragina nustatyti būtiniausius ES standartus.

Pavyzdžiui, maksimalus bedarbio pašalpų gavimo laikotarpis yra nuo 90 dienų Vengrijoje iki neriboto laikotarpio Belgijoje. Grynų išmokų dydžiai mažai uždirbančiam darbuotojui, turinčiam trumpą darbo istoriją, skiriasi nuo mažiau nei 20% ankstesnių grynųjų pajamų Vengrijoje iki maždaug 90% Liuksemburge. ES mastu taikomi būtiniausi standartai nėra skirti suderinti skirtingų valstybių narių sistemas, o nustatyti žemiausią ribą, kad nebūtų pakenkta teisėms.

Lietuvoje, pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, teisę gauti nedarbo draudimo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravęs nedarbo socialiniu draudimu draustas asmuo, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jam nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir, jeigu jis per pastaruosius 2,5 metų turi vienerių metų nedarbo draudimo stažą. Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Gruodžio mėnesį vykusioje Plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK teigė, kad nustatant nedarbo išmokų tikslus visoje ES pagerėtų bendrosios rinkos ir apskritai darbo rinkų veikimas, be to, ji atliktų svarbų vaidmenį kaip automatiniai stabilizatoriai.

“Nepriimtina, kad kai kuriose šalyse darbuotojai gauna tik trijų mėnesių bedarbio kompensaciją, net po dešimtmečių indėlio į sistemą”, sakė Oliver Röpke, nuomonės referentas ir EESRK darbuotojų grupės prezidentas.

“Tokia ES sistema papildytų nacionalines pastangas, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją. Šie neatsiejami Europos socialinių teisių ramsčio (EPSR) elementai turėtų būti integruoti į Europos semestrą. Jei palyginimo procesas nepadarys pakankamos pažangos, mums reikės privalomų priemonių, tokių kaip ES direktyva. Europa negali pasitraukti iš socialinės politikos”, pabrėžė p. Röpke.

Nuomonė buvo priimta 141 nariui balsavus už, 65 – prieš ir 14 susilaikius. Didžioji dalis EESRK darbdavių grupės balsavo prieš šią nuomonę.

Po plenarinės sesijos išleistame pranešime Darbdavių grupės prezidentas Jacek Krawczyk teigė: “Bet kokia politika ir veiksmai, susiję su minimaliais ES standartais nedarbo draudimo srityje, turi būti grindžiami laipsnišku požiūriu.”

Nuomonėje EESRK pabrėžė, kad valstybės narės, turinčios pranašesnes sistemas, galėjo geriau integruoti bedarbius į darbo rinką, o veiksmingos bedarbio pašalpos žmonėms suteikė galimybę susirasti jų įgūdžius atitinkančią darbo vietą arba baigti perkvalifikavimo kursus.

Tuo pat metu, kadangi nedarbo draudimas yra pagrindinė socialinės rūpybos sistemos sudedamoji dalis, veikianti kaip apsaugos priemonė netekus darbo, minimalūs bendrieji standartai suteiktų apsaugą nuo skurdo, kurio grėsmė vis dar tebėra visoje Europoje, nes daugelis 22% ES piliečių gresia skurdas ar socialinė atskirtis.

EESRK teigė, kad tokiomis priemonėmis bus siekiama didesnės valstybių narių socialinės konvergencijos ES.

“Socialiniai tikslai laikui bėgant turi sukelti socialinę konvergenciją. Žmonės turi pastebėti, kad EPSR principai neegzistuoja tik popieriuje, bet ir yra įgyvendinami praktikoje ir palaipsniui gerina žmonių gyvenimo sąlygas”, sakė p. Röpke.

Todėl EESRK pasiūlė nustatyti bendrus minimalius tikslus: https://www.eesc.europa.eu/lt/node/75968

 

Parengta remiantis EESRK ir SADM inf.