Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir lėtėjantis ekonomikos augimas lėmė užimtų asmenų skaičiaus mažėjimą šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. trečiąjį ketvirtį užimti buvo 1378,1 tūkst. šalies gyventojų (tai 26,8 tūkst. gyventojų mažiau, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu). Užimtųjų skaičius minėtu laikotarpiu mažėjo visose ekonominės veiklos srityse, išskyrus statybos sektorių.
Šių metų spalio 1 d. darbo neturinčių gyventojų dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų, palyginti su 2018 m. spalio 1 d., mažėjo keturiasdešimt dviejose iš šešiasdešimties šalies savivaldybių, trijose – nepakito, penkiolikoje – augo. Didžiausias – 3,7 proc. punkto – mažėjimas fiksuotas Kupiškyje, tuo tarpu labiausiai registruotas nedarbas augo Elektrėnų savivaldybėje – 0,9 proc. punkto. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų spalio 1 d. darbo neturėjo Ignalinos r. savivaldybėje (14,2 proc.), mažiausia – Neringoje (2,8 proc.).
Per devynis šių metų mėnesius trys iš penkių laisvų darbo vietų įregistruotos paslaugų sektoriuje, kas ketvirta – pramonėje. Darbo rinkoje paklausiausi buvo pardavėjai, virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai. Didžiausias įsidarbinimo galimybes, atsižvelgiant į registruojamų darbo vietų skaičių specialistams, turėjo reklamos ir rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, paštininkai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ir statybos vadovai.
Darbdaviai per I–III ketv. iš viso įregistravo 179,9 tūkst. darbo pasiūlymų, per tą patį laikotarpį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 195,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Analizuojant darbo pasiūlymų ir darbo ieškančiųjų charakteristikas išryškėja darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimo problema – nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos trūkumas. Kas trečias registruotas darbo ieškantis žmogus neturi profesinio pasirengimo, todėl sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas sprendžiamas organizuojant asmenų perkvalifikavimą (6,3 tūkst. asmenų rinkosi profesinį mokymą) ir pasitelkiant darbo jėgą iš trečiųjų šalių (2019 m. pirmąjį pusmetį dirbti į Lietuvą atvyko 6,9 tūkst. užsieniečių).
Šių metų spalio 1 d. buvo užregistruota 25 tūkst. darbo neturinčių 16–29 m. jaunuolių (palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, jaunų bedarbių skaičius iš esmės nepakito). Darbo rinkoje bandantys įsitvirtinti jauni žmonės aktyviai naudojasi paramos mokymuisi galimybe ir taip įgyja darbo rinkoje paklausių profesijų: įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo, apskaitininko, kirpėjo, krautuvų vairuotojo ir žiniatinklio programuotojo.
Plačiau skaitykite leidinyje „2019 m. I–III ket. darbo rinkos tendencijos“.
UZT inf.