Sakoma, kad bioekonomika gali išspręsti dideles maisto ir energetikos problemas: biologiniai mūsų planetos ištekliai ir ekosistemos yra būtini, kad galėtume išsimaitinti, turėtume švaraus vandens ir įperkamos energijos, tačiau jie nėra begaliniai. Kovai su klimato kaita ir žemės bei ekosistemų būklės blogėjimu reikalinga tvari bioekonomika, kurios dėka galėsime patenkinti dėl augančio pasaulio gyventojų skaičiaus didėjantį maisto, pašarų, energijos, medžiagų ir produktų poreikį ir sumažinti savo priklausomybę nuo neatsinaujinančių išteklių. O koks vaidmuo šiame procese teks darbuotojui?
Savo neseniai paskelbtame bioekonomikos veiksmų plane Europos Komisija siekia kurti bei plėtoti tvarią ir žiedinę bioekonomiką, naudingą Europos visuomenei, aplinkai ir ekonomikai.
Bioekonomikos strategija, apie kurią Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris ir Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas F. Timmermansas pranešė su pranešimu apie Sąjungos padėtį 2018 m. pristatytame ketinimų rašte, atspindi Komisijos siekį suteikti naują postūmį darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms. Ja siekiama gerinti ir didinti tvarų atsinaujinančių išteklių naudojimą sprendžiant pasaulines ir vietines problemas, pavyzdžiui, klimato kaitos ir tvaraus vystymosi.
Atsižvelgdama į tai, EFFAT rengia projektą, kurį bendrai finansuoja Europos Komisija: „Bioekonomika ir ateities biotechnologija pagrįsta maisto pramonė ir žemės ūkio sektorius: kaip darbuotojų organizacijos gali formuoti pokyčius?”, kad būtų atsižvelgta į iššūkius ir bioekonomikos galimybes EFFAT sektoriams.
Spalio 9-10 d. Kopenhagoje vykusiame pirmąjame seminare buvo nagrinėjami šie klausimai, taip pat buvo gilinamasi į maisto saugos, išteklių naudojimo, klimato, aplinkos ir žmonių sveikatos klausimai. Kokiu būdu bioekonomika turės įtakos darbo vietų kūrimui ir darbo sąlygoms? Ką būtina padaryti, kuriant socialiai įtraukią ir tvarią bioekonomiką? Ką gali padaryti profesinės sąjungos?
Antrasis seminaras vyks Italijoje kitais metais (kovo pradžioje) ir daugiau dėmesio skirs švietimo, mokymo ir įgūdžių gerinimo temoms.
Didėjant susidomėjimui bioekonomika, Europoje ir kitur pradėti puoselėti dideli su bioekonomikos
vystymusi susiję lūkesčiai, atsispindintys aukšto lygio politikos, mokslo ir pramoninkų forumuose.
Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Tapo akivaizdu, kad reikia sistemingai pakeisti produktų gamybą, vartojimą ir šalinimą. Plėtodami savo bioekonomiką – žiedinės ekonomikos atsinaujinantįjį segmentą – galime rasti naujų ir naujoviškų būdų, kaip apsirūpinti maistu ir energija neišeikvojant ribotų mūsų planetos biologinių išteklių. Be to, mūsų ekonomikos persvarstymas ir pirminės gamybos modelių modernizavimas yra susiję ne tik su mūsų aplinka ir klimatu: jie teikia daug galimybių kurti naujas ekologiškas darbo vietas, visų pirma kaimo ir pakrančių vietovėse.“
Bioekonomika apima visus sektorius ir sistemas, kuriuose naudojami biologiniai ištekliai. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių ES sektorių, apimantis žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, bioenergijos ir biologinius produktus, kurių metinė apyvarta siekia apie 2 trln. € ir kuriuose dirba apie 18 mln. žmonių. Be to, jis atlieka pagrindinį vaidmenį kaimo ir pakrančių vietovių augimo skatinimo srityje.
ES jau finansuoja tvarių, įtraukių ir žiedine biologine ekonomika pagrįstų biologinių sprendimų ieškojimą, bandymą ir diegimą, be kita ko, jiems pagal dabartinę ES finansavimo programą „Horizontas 2020“ skirta 3,85 mlrd. €. Komisija pasiūlė 2021–2027 m. pagal programą „Europos horizontas“ skirti 10 mlrd. € maisto ir gamtos ištekliams, įskaitant bioekonomiką.
Parengta remiantis EFFAT ir Europos komisijos informacija