Antradienį Trišalės tarybos posėdyje pristatyti Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys apie 2017 metų liepos 1 dieną įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso stebėseną.
Visų pirma, nuo 571 (2016 metų antrąjį pusmetį) iki 171 (2017 metų antrąjį pusmetį) sumažėjo reikalavimų pašalinti pažeidimus skaičius. Tai aiškinama tuo, kad darbdaviams reikėjo prisitaikyti prie naujo įstatymo, todėl VDI daugiau dėmesio skyrė konsultacijoms ir rekomendacijoms, o ne griežtai kontrolei.
Duomenys apie praėjusį pusmetį rodo, kad 234 300 arba 74 proc. visų atleidimų iš darbo buvo darbuotojo iniciatyva. Šiuo pagrindu (be svarbių priežasčių) atleidžiamiems darbuotojams išeitinė išmoka nepriklauso. Darbdavio iniciatyva atleisti 5 proc. (16 068) darbuotojų, 13 proc. (41 804) atleisti pasibaigus terminui, 5 proc. (16 962) šalių susitarimų, dar 3 proc. (8 206) atleisti kitais pagrindais.
VDI duomenimis, antrąjį 2017 metų pusmetį sudarytos iš viso 308 452 darbo sutartys, iš kurių 76 279 buvo terminuotos. Taip pat pažymėta, kad pernai ženkliai padaugėjo prašymų darbo ginčų komisijai – nuo 2 781 (2016 metų antrąjį pusmetį) iki 3 358 (2017 metų antrąjį pusmetį).
Pasak VDI atstovų, kadangi dalis svarbių įpareigojimų, nustatytų Darbo kodekse (darbo tarybų įkūrimas, įvairių tvarkų – darbo užmokesčio, lygių galimybių užtikrinimo ir kt.), dar tik bus įgyvendinta, kol kas sunku tiksliai ir visapusiškai įvardinti naujojo kodekso reikšmę darbuotojų ir darbdavių santykiams.
Teigiamus arba neigiamus Darbo kodekso poveikio socialinėje ir ekonominėje erdvėse rezultatus labiau išryškins tolesnis jo taikymo praktikos formavimasis. Taigi, naujojo Darbo kodekso įtaką darbo santykiams Lietuvoje turėtų labiau atskleisti 2018-ieji metai.
Šaltiniai: