Sausio 15 d. vyko LPSK valdybos posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Posėdžio dalyviai diskutavo apie galimus sąlyčio taškus, socialinį dialogą, požiūrius į Darbo kodeksą, progresinius mokesčius, pensijinius fondus ir kt.
G. Paluckas patikino, kad LSDP grįžta prie tradicinių kairiųjų vertybių ir vyksta pokyčių ne tik asmenybių, bet ir ideologine prasme. Jis žadėjo siekti glaudesnio bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis, tikino norįs geresnio socialinio dialogo, nes, pasak jo, tai atneštų naudos abiems pusėms. Įdomu tai, kad G. Paluckas atvirai pripažino, kad nemaža dalis kaltės dėl Darbo kodekso gula ant pečių socialdemokratams ir patikino sieksiąs gerinti šiuo metu gerokai suprastėjusį bendradarbiavimą. Pradėti būtų galima sprendžiant konkrečias kylančias problemas, susijusias su darbo santykiais.
Užklausus kaip LSDP mato Valstybės tarnybos reformą, G. Paluckas pasakė nematąs reikalo valstybės tarnautojų rezervui, taip pat pasisakė nepritariąs valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijų naikinimui ir jų pakeitimu tiesioginio vadovo vertinimu. Pasak jo, tai galėtų įnešti šališkumo, didintų protekcionizmą. G. Paluckas kritikavo ir sumanymą dalį valstybės tarnautojų pervesti į paprastus darbuotojus. Viena vertus, žmonės bus supriešinti, antra vertus, kokia to prasmė, jei galiausiai dirbs panašiai tiek pat darbuotojų tik su skirtingu statusu? Taip pat būtų gaila patyrusius žmones prarasti privačiam sektoriui.
Nemažai diskusijų sukėlė progresinių mokesčių, antros pakopos pensijų fondų, strateginių įmonių įstatymo pataisų, viešojo transporto priklausymo savivaldybėms ar privačiam sektoriui temos.
Antroje posėdžio dalyje aptarti kiti LPSK aktualūs klausimai. Tarp svarbiausių – neaiškumai, pasimatę masiškai steigiant darbo tarybas, ir nacionalinių kolektyvinių sutarčių. Pirmoji – dėl darbuotojų atstovavimo, antroji – dėl darbuotojo naktinio darbo laiko.
Valdybos nariai pastebėjo, kad į juos dažnai kreipiamasi su klausimais, kaip elgtis profesinių sąjungų nariams, ir nusiskundimais dėl galimų pažeidimų, kai steigiamos darbo tarybos. LPSK pirmininkas A. Černiauskas priminė, kad įmonėje profesinės sąjungos turi pasiūlyti ne mažiau kaip tris atstovus. Taip pat per rinkimus į darbo tarybas būtina pateikti profsąjungų siūlytų kandidatų sutikimą, kad jie sutinka būti renkami į darbo tarybą. A. Černiauskas svarstė, kad, jei į darbo tarybą išrenkamas profsąjungos atstovas, jau ir taip turintis apsaugą, gal vertėtų „perkelti“ darbuotojų atstovams suteikiamą apsaugą kitam asmeniui, išrinktam į profesinių sąjungų organą (dviguba nereikalinga). Kartu pabrėžta, kad, jei yra galimų nusižengimų, steigiant darbo tarybas, reikia inicijuoti darbo ginčų procedūras. Kuo jų bus daugiau, tuo greičiau susiformuos teisinė praktika.
Daug kalbėta ir apie planuojamas pasirašyti nacionalines kolektyvines sutartis, tačiau dar ne dėl visų aspektų apsispręsta.
LPSK valdyba aptarė ir LPSK darbo apmokėjimo sistemą. Jai buvo pritarta. Taip pat patvirtinta šių metų gegužės 11 d. vyksiančio VI-ojo LPSK suvažiavimo vieta. Jis vyks viešbutyje „Best Western Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14, Vilnius).
LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė priminė, kad iki vasario 1 d. šakoms būtina pateikti naujausius duomenis dėl narių skaičiaus. Taip pat informavo, kad sausio 18 d. vyks LPSK ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinio centro susitikimas, o vasario 19 d. rengiamas paskutinis LPSK valdybos posėdis prieš LPSK tarybą. Pastaroji suplanuota kovo 1 d. Jos vieta – viešbutis „Best Western Vilnius“.
LPSK inf.