Pastaruoju metu,darbo funkcijų atlikimas ne darbo vietoje tampa vis dažnesniu reiškiniu. 

Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, pasikeitė ir darbą per nuotolį reglamentuojančios nuostatos. Kokios konkrečiai? Apie tai, pasakoja Verslo žinios.

Ką reglamentuoja Naujasis darbo kodeksas? 

Remiantis naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis (toliau – NDK) nuotoliniu darbu laikomas toks darbo atlikimo būdas (darbo organizavimo forma), kai darbuotojas darbo funkcijas (visas ar jų dalį), su darbdaviu suderinta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, kitoje nei darbovietėje, šalių sutartoje ir darbuotojui priimtinoje vietoje naudojant informacines technologijas.

Darbo kodeksas galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d. numatė, jog tais atvejais, kai darbuotojas dirba ne darbovietės patalpose, darbuotojas ir darbdavys turėtų sudaryti atskiros rūšies, t.y. nuotolinio darbo, sutartį. Nuotolinio darbo sutartis senajame darbo kodekse buvo įtvirtina, kaip viena iš darbo sutarties rūšių. Tuo tarpu NDK nuotolinio darbo sutarties, kaip atskiros darbo sutarties rūšies, nebeliko. NDK nuotolinis darbas reglamentuojamas kaip darbo funkcijos atlikimo būdas, bet ne kaip atskira darbo sutarties rūšis. Šis naujasis darbo per nuotolį reglamentavimas reiškia, kad darbuotojui ir darbdaviui sudarius bet kurios rūšies darbo sutartį (terminuotą, neterminuotą, projektinio darbo, darbo keliems darbdaviams, kt.), yra galimybė tokią darbo sutartį vykdyti nuotoliniu būdu.

NDK taip pat numato, kad nusprendus, jog darbuotojas darbo funkcijas vykdys per nuotolį, nuotolinis darbas skiriamas dirbti arba esant darbuotojo prašymui arba šalių susitarimui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir esant poreikiui ir darbdaviui įrodžius, kad darbas per nuotolį yra reikalingas, o darbuotojui vis tik atsisakius dirbti nuotoliniu būdu, atsisakymas negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį arba pakeisti jos sąlygas. Darbdavys neturi galimybės nutraukti darbo sutarties su darbuotoju, kuris atsisako darbo funkcijas vykdyti per nuotolį. Be to, NDK nustatytais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti per nuotolį ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko, jei darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų dideles sąnaudas. Šia nuostata gali pasinaudoti: a) nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos; b) darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų bei c) darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Darbo laiko apskaita darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu

Nuotoliniu būdu darbo funkcijas vykdantis darbuotojas savo darbo laiko apskaitą vykdo pats, nepažeisdamas minimaliųjų ir maksimaliųjų darbo ir poilsio laiko reikalavimų. Darbo laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Nepažeidžiant NDK reikalavimų, tačiau siekiant tinkamai vykdyti darbo organizavimą įmonėje, šalims rekomenduojama nusistatyti nuo kurios iki kurios valandos darbuotojas turėtų vykdyti darbo funkcijas, o tai būtų laikoma darbuotojo darbo laiku. Turėtų būti susitariama kuriuo laiku darbdavys galėtų pasiekti darbuotoją, kad būtų užtikrinamas tinkamas darbo organizavimas. Taip pat rekomenduotina nurodyti atsakingą asmenį, kuriam per nuotolį dirbantis darbuotojas teiks ataskaitas apie nustatytus ir įgyvendintus tikslus bei planus, kuriuos darbuotojas turi pasiekti.

Kokius papildomus reikalavimus reiktų nustatyti nuotoliniam darbui?

Svarbu užtikrinti (ir reglamentuoti procedūras galimų incidentų atveju), kad atliekant darbo funkcijas nuotoliniu būdu, būtų naudojamas tinkamas interneto ir telefono ryšys, kad nekiltų papildomų nesklandumų organizuojant darbą, kad darbuotojas dirbdamas per nuotolį tinkamai vykdytų visas darbo funkcijas. Be to, svarbu, kad naudojamo interneto ryšio saugumas atitiktų ryšio kanalais siunčiamos informacijos apsaugos lygmenį tam, kad būtų užtikrinama darbdavio konfidencialios informacijos apsauga, informacija būtų apsaugota nuo galimo neteisėto pasinaudojimo įmonės duomenimis.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad labai tikėtina, kad darbui per nuotolį darbuotojas iš darbovietės su savimi turės tam tikrus įmonės dokumentus, nešiojamąjį kompiuterį, mobilųjį telefoną, galės prisijungti prie duomenų bazių, rekomenduojama su tokiu darbuotoju sudaryti konfidencialumo susitarimą. Raštu taip pat rekomenduojama susitarti kokios darbo priemonės suteikiamos darbuotojui (jei nebuvo aptartos anksčiau darbo sutartyje ar atskirame susitarime) bei aprūpinimo jomis tvarka.

Šalia aukščiau minėtų sąlygų, darbo sutarties šalims gali būti aktualios ir kitos darbo organizavimo sąlygos – darbo funkcijų atlikimo tvarkos, atsiskaitymo, dalyvavimo darbdavio susirinkimuose, renginiuose, darbuotojo atvykimo į darbovietę (biurą) tvarka ir pan. Pažymėtina, kad skirtingai nei anksčiau galiojęs gana detalus Vyriausybės nutarimu nustatytas reguliavimas, NDK detaliai darbo organizavimo aspektų dirbant nuotoliniu būdu nereglamentuoja. Vadinasi, visi šalims svarbūs nuotoliniu būdu vykdomos darbo sutarties klausimai turi būti aiškiai išspręsti (dėl jų susitarta) sudaromame susitarime dėl nuotolinio darbo. Be to pažymėtina, kad nuotolinis darbas yra ne darbo sutarties sąlyga, o darbo organizavimo forma ar darbo funkcijos atlikimo būdas. Darbdavys privalo svarstyti prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu tik tais atvejais, kai to prašo: a) nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos; b) darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų bei c) darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Kitais atvejais spręsti, kaip organizuoti darbą yra darbdavio prerogatyva, tačiau, jeigu viena iš darbo sutarties sudarymo sąlygų būtų galimybė darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu ir tokia darbo organizavimo forma būtų sulygta darbo sutartyje, tokios sąlygos keitimas galėtų būti galimas tik bendraisiais darbo sutarčių keitimo pagrindais.

Darbuotojams, dirbantiems nuotolinį darbą , turi būti sudaromos tokios pačios darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos, kaip ir kitiems įmonės darbuotojams. Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys, jeigu reikia, darbuotojui suteikia darbo priemones, asmenines apsaugos priemones. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis. Darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu darbo priemonių, asmeninių apsaugos priemonių naudojimu. Siekiant tinkamai įgyvendinti aukščiau išvardintus reikalavimus, darbuotojo pareigybės aprašyme bei saugos ir sveikatos instrukcijose būtina detaliai sureglamentuoti darbdavio ir darbuotojo pareigas bei atsakomybės ribas darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu.

Informacija: Verslo žinios, Advokatų profesinė bendrija „iLAW“