Darbo laiko norma ir darbo laiko režimas – skirtingos sąvokos. Norma – kiek maksimaliai arba vidutiniškai darbuotojas gali dirbti per 7 savaitės dienas. Režimas – kaip padalijamos valandos per apskaitinį laikotarpį, pavyzdžiui, 5 darbo dienos po 8 valandas.

Maksimali norma – 48 valandos per savaitę, kai darbdavys užmoka 8 valandas viršvalandžių. Naujajame Darbo kodekse (DK) pokyčių normos atžvilgiu nebuvo – normali darbo norma – 40 valandų per savaitę.

Būna atvejų, kuomet darbuotojas darbovietėje turi papildomų susitarimų dėl darbo. Kai darbuotojas turi pagrindinę darbo sutartį ir susitaria dėl papildomo darbo, jis gali dirbti 12 valandų per dieną – 60 valandų per savaitę. Šis reguliavimas buvo ir senajame DK, sako lektorė V. Petrulaitė. Pasikeitė tik tai, kad pagal senąjį DK buvo sudarinėjamos dvi ar trys darbo sutartys, o pagal naują DK – susitariama.

Darbuotojams, dirbantiems suminės darbo apskaitos režimu, reikėtų žinoti, kad naujajame DK nustatyta vidutinė darbo savaitės norma, kuri apskaičiuojama per apskaitinį laikotarpį – maksimaliai 3 mėnesiai.  

Daugiau apie pokyčių DK – pokalbyje su VU Teisės fakulteto lektore, advokate  dr. Vida Petrulaite (30:37 min.):