Nacionalinis trišalis darbdavių, darbuotojų ir valdžios atstovų susitarimas, numatantis reformų vykdymą bei reguliarų algų didinimą, bus pasirašytas ne anksčiau kaip rugsėjį. Būtent tada, rugsėjo 5 d., numatomas Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus pateikta informacija apie Susitarimo parengimo pažangą. Šiuo metu tebevyksta šio dokumento derinimas tarp visų trijų pusių.
Liepos pradžioje Tarybos posėdyje buvo sutarta Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovams toliau derinti Nacionalinio susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų tekstą.
Nacionalinis susitarimas dėl algų yra LVŽS atstovo Tomo Tomilino, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo, idėja. Naujojo susitarimo pasirašymą p. Tomilinas vadino „būtina sąlyga prieš įsigaliojant naujajam DK“. Tačiau LVŽS dominuojamas Seimas nelaukė Susitarimo pasirašymo ir priėmė pataisas DK, o jis įsigaliojo nuo liepos.
Aiškindamas, kodėl jis ir visi valstiečiai-žalieji pakeitė savo nuomonę, p. Tomilinas teigia, kad „svarbiausia, jog vyrauja skandinaviško tipo trišalis sutarimas, kad yra būtinas dialogas ir specialus dokumentas dėl reguliaraus algų kėlimo, taip pat nedarbo bei socialinės atskirties mažinimo“.
Pagrindinė naujojo Nacionalinio susitarimo idėja, p. Tomilinas sakė: „Pagal jį Trišalė taryba turi tapti nebe minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo svarstymų institucija, bet šakinių ir sektorinių kolektyvinių susitarimų interesų bei algų tarifų didinimo gynimo arena. Taryboje turės būti nuolat, faktiškai kas mėnesį deramasi dėl to, kokie atlyginimai turi būti vienoje ar kitoje šakoje. Po metų, tikimės, jau visuose ar bent daugelyje sektorių bus nustatyti tokie susitarimai, kurie realiai prisidės prie algų didinimo. Tai tik pridės stabilumo ekonomikai.“
Be to, siūloma į Susitarimą įrašyti, kad narystė profsąjungose galėtų būti skatinama biudžeto lėšomis, „gražinant profesinių sąjungų narių sumokėtą nario mokestį deklaruojant pajamas arba sukuriant specialų fondą“. Taip pat planuojama skatinti, kad įmonėse būtų sudaroma kuo daugiau kolektyvinių sutarčių, rekomenduojama „suteikti mokestines lengvatas, leidžiant įtraukti į leidžiamus atskaitymus bendrovių kolektyvinių sutarčių socialinės programos ir kt. išlaidas“.
Vyriausybei pasiūlyta nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinti 430 Eur MMA (dabar ji siekia 380 Eur) ir jos neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, neapmokestinamųjų pajamų dydį taikyti bendroms šeimos pajamoms. Iki 2020 m. pabaigos Vyriausybė turėtų sudaryti MMA didinimo grafiką ir ją kasmet didinti ne mažiau kaip po 50 Eur, o Seimui turėtų būti pateiktas Darbo užmokesčio ir išmokų indeksavimo įstatymas.
Visą straipsnį kviečiame skaityti –> ČIA <–
Šaltinis: Verslo Žinios