Darbo ieškančių žmonių pageidaujamas atlyginimas šių metų pirmą pusmetį buvo 12% didesnis nei tuo pačiu metu pernai, rodo darbo skelbimų portalo cv.lt vartotojų pateikti lūkesčiai. Vidutinė pageidaujama alga „į rankas“ pirmą pusmetį siekė 984 Eur. 2016 m. sausio–birželio mėn. trokštamas uždarbis buvo 106 Eur mažesnis.

Šių metų pirmąjį pusmetį savo atlyginimų lūkesčius portale cv.lt nurodė 4.850 darbo ieškančių vartotojų. Jų buvo prašoma įvardyti pageidaujamo neto atlyginimo ribas. Pavyzdžiui, nuo 700 iki 1.000 Eur. Atlyginimų vidurkis skaičiuojamas pagal apatinę nurodytą pageidaujamo uždarbio ribą.

Iš trijų didžiausių šalies miestų sparčiausiai atlyginimų lūkesčiai augo Kaune, kuris šiais metais sulaukė kelių stambių užsienio investicijų. Kauniečiai pirmą pusmetį vidutiniškai vylėsi gauti 1.008 Eur „į rankas“ – tai 17% daugiau nei prieš metus.

Vilniuje atlyginimų lūkesčiai paaugo 13%, iki 1.101 Eur per mėn. Klaipėdos gyventojai sausio-birželio mėn. vylėsi vidutiniškai gauti 969 Eur. Tai yra dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Moterys prašo mažiau

Labiausiai lūkesčiai dėl būsimos algos išaugo 20-29 m. asmenų gretose. Jeigu pernai pirmą pusmetį jaunieji darbuotojai tikėjosi gauti vidutiniškai 566 Eur, tai šiais metais jų lūkesčiai šoktelėjo 29%, iki 733 Eur.

Amžiaus grupėse nuo 30 iki 39 m. ir nuo 40 iki 49 m. pageidaujami atlyginimai kilo po maždaug dešimtadalį, o vyresnių darbuotojų (50-64 m.) grupėje trokštama alga padidėjo tik mažiau nei 1%.

Moterų pageidaujamas atlyginimas kilo šiek tiek sparčiau nei vyrų (atitinkamai 11,1% ir 8,5%), tačiau atotrūkis tarp skirtingų lyčių įvardijamų algų vis dar siekia trečdalį. Moterys vidutiniškai pirmąjį pusmetį pageidavo gauti 777 Eur, o vyrai – 1.149 Eur.

Nors vyrų ir moterų algų skirtumą iš dalies lemia tai, kad didesnė dalis moterų dirba mažiau apmokamuose sektoriuose, iš cv.lt statistikos matyti, kad net toje pačioje pareigybėje moterų išsakytas pageidaujamas atlyginimas yra ženkliai mažesnis už vyrų.

Godžiausi – IT padalinių vadovai

Iš 50-ies populiariausių cv.lt vartotojų profesijų didžiausios algos tikisi IT padalinio vadovai. Jų pageidaujamas uždarbis siekia 1.577 Eur. Antroje vietoje atsidūrė direktoriai ir aukščiausio lygio vadovai, pageidaujantys 1.495 Eur „į rankas“. Trejetuką užbaigia programuotojai, norintys 1.480 Eur.

Kitoje atlyginimų lūkesčių spektro pusėje – pardavėjai, kurių pageidaujama alga yra mažiausia ir siekia 470 Eur. Taip pat aukštais lūkesčiais nepasižymi darbininkai (508 Eur) bei pardavėjai-konsultantai (549 Eur).

Žvelgiant į profesijų pageidaujamą algų sąrašą reikėtų įvertinti du aspektus, kurie gali iškreipti tikrąjį profesijų atlygio vaizdą. Visų pirma, kuo retesnė profesija – tuo mažiau vartotojų įvardino pageidaujamą atlygį.

Antra, Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, tas pačias pareigas einančių žmonių algos gali labai skirtis. Netgi atmetus po 25% aukščiausių ir žemiausių atlyginimų įverčių, skirtumas tarp algų Lietuvoje gali siekti 54%, rodo personalo konsultacijų bendrovės „Hay Group Korn Ferry“ tyrimas. Be to, rinkoje nėra koreliacijos: vyresnieji specialistai nebūtinai gauna daugiau, o jaunesnieji – mažiau.

Realus užmokestis – 644,5 Eur

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, vidutinė alga šalyje paaugo dešimtadaliu. Nepaisant augimo, ji buvo gerokai mažesnė nei cv.lt vartotojų išsakomi vidutiniai lūkesčiai ir „į rankas“ siekė 644,5 Eur.

„Sodros“ duomenimis, pirmąjį ketvirtį 59% dirbančiųjų atlyginimai, palyginti su pernai metų atitinkamu ketvirčiu, paaugo daugiau nei 5%.

Lietuvos banko atlikta įmonių apklausa rodo, kad šiemet 43% bendrovių ketina didinti atlyginimus. SEB bankas prognozuoja, kad 2017 m. algos vidutiniškai kils apie 6%.

Kainos vejasi paskui

VŽ rašė, kad šiais laikais darbdaviai dažnai girdi lūkestį gauti 1.000 Eur į rankas, nors ši suma gerokai viršija rinkos vidurkį ir neturi pagrindo.

Ekonomistų teigimu, vis didesnių algų darbuotojams leidžia tikėtis tai, kad Lietuvos darbo rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Deja, Lietuvos darbuotojų produktyvumas kol kas auga kelis kartus mažiau nei algos. Tai kelia grėsmę, kad verslininkai bus priversti uždarbį didinti keldami savo produktų ir paslaugų kainas.

Kaip teigia „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvai gresia įkristi į kainų ir algų spiralę, kuomet augančios algos vejasi darbo užmokestį, o šis – augančias kainas. Ypač turint omeny, kad Baltijos šalyse yra prognozuojamas infliacijos atsigavimas.

„Jei produktyvumas nedidės taip pat greitai, kaip infliacija ir darbo užmokestis, Lietuva gali tapti brangia anksčiau nei taps turtinga“, – teigia p. Mauricas.

 

VZ inf.