Seimas pradėjo svarstyti naujojo nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-587), kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus.

Teikiamais pakeitimais numatoma įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią.

Kodekse numatoma nustatyti darbdavio pareigą teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Ši informacija būtų teikiama Darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmenį veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.

Pakeitimais dalinį darbą siūloma nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir tokiomis pripažintų Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo dalį funkcijų planuojama pavesti ne Vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pavyzdžiui, tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kt.

Siūlomomis nuostatomis taip pat siekiama įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Numatoma, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas būtų 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.

Darbo kodekse planuojama nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką – darbdavys turės turėti darbuotojo sutikimą.

Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, o darbo laiko apskaitos tvarkymas būtų nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojams, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, būtų kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėtų viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.

Pagal teikiamus pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebūtų sudaroma, o profesinė sąjunga įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdytų visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Po pristatymo už projektus balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 47 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 23 d.

Pateikus pakoreguotą Darbo kodekso projektą, pristatytas ir trišalio susitarimo dėl atlyginimų kėlimo ir sklandaus darbo santykių liberalizavimo reformos įgyvendinimo projektas.

Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, per pastarąjį dešimtmetį 15-kai procentų turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35–40 procentų viso pajamų augimo, kai 15-kai procentų neturtingiausiųjų atiteko vos 4–5 procentai. Vien per pastaruosius 4 metus pajamų nelygybę matuojantis GINI koeficientas išaugo nuo 32 iki 35 punktų.

Viešoms konsultacijoms pristatyto susitarimo projekto pagrindinis tikslas – didinti kolektyvinių sutarčių skaičių ir skatinti šakinius ir (ar regioninius) tarifinius susitarimus. Numatyta, jog kiekvieną ketvirtį Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bus teikiamos Trišalės tarybos ataskaitos apie kolektyvinių derybų progresą atskirose verslo ir pramonės sektoriuose ir regionuose.

Pasak Tomo Tomilino, iki 2018-ųjų sausio siūloma parengti šakinius ir (ar) regioninius tarifinius susitarimus tose šakose ir (ar) regionuose, kurie yra atstovaujami darbdavių organizacijų ir jose veikia profesinės sąjungos. Tam tikslui planuojami šakinių ir (ar) regioninių verslo ir profesinių sąjungų bendri posėdžiai ne rečiau kaip kas mėnesį, kam Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teiks visą metodinę pagalbą. Ši nuostata taip pat galioja valstybei ir savivaldybėms kaip darbdaviams.

Situaciją, jog tokių šakinių susitarimų būtinai reikia, puikiai iliustruoja situacija Lietuvos prekybos tinkluose – jų nėra daug, juose už minimumą ar algas artimas minimumui dirba dešimtys tūkstančių kvalifikuotų žmonių. Jie, atstovaujami Trišalėje taryboje, turi profsąjungas. Todėl sektorinis susitarimas ir sutarti tarifai būtų išeitis, kurios taip seniai ieškoma bandant padėti visiems vargingai dirbantiems kasininkams, kepėjams, salės darbuotojams ir kitiems.

Susitarimą planuojančios šalys turėtų iki kitų metų pradžios atstovaujamų įmonių kolektyvinėse sutartyse ir (ar) įmonių vidaus tvarkose susitarti dėl įmonių darbo apmokėjimo sistemos – tarptautinėje praktikoje pripažįstamo skaidraus ir sąžiningo atlyginimų dydžio reguliavimo įrankio. Joje būtų numatytos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, kiekvienos iš jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio konkretūs dydžiai, papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Paradoksalu, tačiau atlyginimų sistemų neturi net kai kurie skandinaviško kapitalo bankai, kas nepriimtina, nes darbuotojai net bankuose tiksliai nežino, kaip skaičiuojamas jų atlyginimas, kodėl kolegos gauna kitokį, kada jis didėja ir kiek. Pasak Tomo Tomilino, būtent bankų sektorius galėtų būti pavyzdys, kaip galima sėkmingai perimti skandinaviško pavyzdžio trišales sutartis.

Didinant nevalstybinio reguliavimo populiarumą, valstybė planuoja įsipareigoti imtis teisėkūros iniciatyvų, kuriomis būtų numatytas dalies fizinių asmenų nario mokesčio profesinėse sąjungose išlaidų padengimas iš valstybės biudžeto. Tuo metu kolektyvinėse derybose dalyvaujančios įmonės būtų skatinamos teikti socialiai atsakingoms įmonėms prioritetą viešuosiuose pirkimuose.

lrs.lt inf.