Darbai kaip tekanti upė – niekada nesibaigs, todėl belieka išmokti šią tėkmę tinkamai valdyti, kad ji netaptų grėsme namams, šeimai ir poilsiui.

Profesinis perdegimas – sutrikimas, kuris negydomas poliklinikose, tačiau šiuolaikiniame didelio darbo krūvio, streso, viršvalandžių, didžiulės atsakomybės ir įsivaizduojamo „aš – viską galiu, tik daugiau padirbėsiu“ gresia ne vienam.

Praėjusį mėnesį teiravomės. kaip dažnai Jums tenka dirbti višvalandžius.

Ir nors tikrai ne visi teigė nuolatos tai darantys, vis gi didžioji dalis viršvalandžius pažįsta labai gerai.

 

44 proc. respondentų viršvalandžius dirba dažnai.

36 proc. – su viršvalandžiais susiduria labai retai, 16 proc. – retai, o likusieji apskritai nedirba viršvalandžių.

 

 

 

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. 

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 str. yra detalizuojama, kad viršvalandiniais darbais laikomi darbai, kurie:

• viršija 40 valandų per savaitę (DK 144 str. 1 d.);
• viršija sutrumpinto darbo laiko normatyvus, nustatomus atskiru įstatymu ar Vyriausybės tvarka (DK 145 str.);
• viršija ne viso darbo normatyvus, nustatomus darbuotojo ar darbdavio susitarimu, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ar Vyriausybės tvarka (DK 146 str.)
• viršija tam tikrai darbuotojų kategorijai nustatytą darbo valandų skaičių (DK 149 str. 1 ir 2 d.).

Darbuotojui savo noru pasilikus darbe dirbti ilgiau negu nustatytas darbo laikas, jo darbas savaime nelaikomas viršvalandiniu, ir darbdavys neturi pareigos už jį apmokėti darbuotojui, o darbuotojas – neturi teisės reikalauti už jį apmokėti.

Pagal naująjį darbo kodeksą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Valandų laikas per savaitę pailgėja, tačiau jei dirbama ne pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai turės būti skaičiuojami kiekvieną savaitę.

Pavyzdžiui, dabar, jeigu žmogus vieną savaitę dirbo 50, o kitą – 30 valandų, viršvalandžiai neskaičiuojami – išlyginama. Pagal naują tvarką, jeigu darbuotojas dirbo 50 valandų, darbdavys tą savaitę už 10 valandų turės sumokėti kaip už viršvalandžius, o kitą savaitę, jei dirbs 30 valandų, mokės tik už tiek valandų. Kiekvieną savaitę bus privaloma fiksuoti viršvalandžius ir už juos mokėti pusantro karto daugiau.

Jeigu darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, tada viršvalandžiai bus skaičiuojami apskaitinio laikotarpio pabaigoje, kuris maksimalus – iki trijų mėnesių. Dabar šis laikotarpis – keturi mėnesiai.

Maksimali savaitės trukmė truputį ilgėja: dabar yra 48 valandos, bus 52, neskaitant budėjimų – tada gali būti 60 valandų. Čia taip pat nustatytas išlyginamasis laikas. Per apskaitinį laikotarpį darbuotojas negali dirbti vidutiniškai ilgiau kaip 48 valandas per savaitę. Tarkime, jei vieną savaitę dirbs 52 valandas, kitą turės dirbti trumpiau.

Pasak ekspertų tokia tvarka leis aiškiau apskaičiuoti, kiek darbuotojas tikrai dirbo viršvalandžių, ir jam turės būti sumokėta. 

 

TV3, LRTT inf.