Lietuvoje vasario mėnesį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, nedarbo lygis paaugo nuo 8 iki 8,3%, rodo Eurostato duomenys.

Tokios situacijos, kad mėnesio nedarbo lygis būtų didesnis nei prieš metus, Lietuvoje nebuvo nuo 2011 metų.

Lietuva vasario mėn. buvo tik viena iš dviejų ES šalių, kuriose per metus nedarbo lygis išaugo.

Danijoje nedarbo lygis vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, išaugo nuo 6 iki 6,4%. Visose kitose ES šalyse nedarbo lygis sumažėjo.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad Lietuvoje krizės ar lūžio nėra, o Eurostato apskaičiuotą nedarbo lygio išaugimą galėjo lemti skaičiavimų skirtumai.

„Tai yra rodiklis, įvertinus sezoniškumą, o kai sezoniškumą šalina, atsiranda svyravimų.

Pavyzdžiui, Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasario mėnesį nedarbo lygis buvo keliomis dešimtosiomis mažesnis nei prieš metus“, – sako ekonomistas.

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, kovo 1 d. Lietuvoje registruoto nedarbo lygis sudarė 8,8% – 0,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus.

Skirtumas tarp Eurostato ir LDB nedarbo lygio rodiklių atsiranda todėl, kad LDB remiasi oficialiu registruotų bedarbių skaičiumi, o Eurostatas bedarbių skaičių nustato užimtumo tyrimu ir į nedarbo lygį yra įtraukiami tiek registruoti, tiek neregistruoti bedarbiai.

„Šie duomenys – ir Eurostato, ir LDB – rodo tą patį, kad nedarbo lygio mažėjimas yra sulėtėjęs ir ateityje jis bus dar lėtesnis. Mes prognozuojame, kad jis nustos mažėti, kai pasieks 7% – natūralų nedarbo lygį“, – sako p. Mačiulis.

Anot ekonomisto, gali būti, kad jau dabar Lietuvoje yra pasiektas natūralus nedarbo lygis. Tai reiškia, kad likusi dalis bedarbių neturi reikiamų kompetencijų darbui gauti arba gyvena ne ten, kur yra kuriamos darbo vietos, arba tiesiog nenori dirbti.

VŽ rašė, kad euro zonoje nedarbo lygis pasiekė žemiausią lygį nuo 2009 m. liepos – 9,5%, o visoje ES nukrito iki 8%. Žemiausias nedarbo lygis užfisuotas Čekijoje – 3,4%, o didžiausias – Graikijoje (23,1%).

vz.lt inf.