2017 m. spalio 1 d. ES cukrinių runkelių cukraus pramonė pasiryžo vienam didžiausių pokyčių savo istorijoje: gamybos kvotų panaikinimui. Cukraus gamybai Europos Sąjungoje nuo sekmadienio nebetaikomos kvotos – tai reiškia, kad gamintojai galės gaminti tiek produkcijos, kiek pajėgs.

Ko laukti?

Beveik penkiasdešimt metų galiojusi cukraus kvotų sistema yra paskutinė ES žemės ūkyje, ji nustojo galioti nuo spalio 1 dienos. Sprendimas panaikinti cukraus kvotų sistemą buvo priimtas 2013 metais.

Cukraus kvotų sistema ES nustatyta 1968 metais, kai Bendrijoje šios produkcijos kainos dėl per didelių gamybos apimčių nukrito žemiau pasaulinės kainos.

Žinoma, gera žinia ta, kad kvotų panaikinimas turėtų suteikti didesnes galimybes ES cukrinių runkelių cukraus gamintojams, padėti ne tik išlaikyti dabartinį gamybos lygį, bet ir jį padidinti, taip pat gali atsirasti daugiau galimybių išvežti perteklinę produkciją į pasaulinę rinką bei padidėti galimybės dirbti lanksčiai – didinti gamybos apimtį. 

Pasak cukraus gamintojų, panaikindama gamybos kvotas, o kartu ir minimalią cukrinių runkelių supirkimo kainą, ES tampa visateise pasaulinės rinkos dalyve. 

Visgi, prieš dvejus metus kvotos buvo panaikintos pieno sektoriuje, pienininkystės ūkiai įsmuko į duobę, iš kurios sunkiai kapstosi iki šiol.

Ar neatsitiks tas pats ir cukrinių runkelių augintojams?

Visų pirma, panaikintos kvotos turės didelę įtaką žaliavos supirkimo kainoms, nes kartu su jomis bus panaikinta ir minimali cukrinių runkelių supirkimo kaina. Tai gali sukelti spaudimą visam gamybos sektoriui.

Sustiprėjus konkurencijai, mažiau konkurencingiems ES cukrinių runkelių cukraus gamintojams gali tekti kovoti dėl išgyvenimo griežtesnėje rinkos aplinkoje. Tai gali turėti tiesioginių pasekmių 28000 darbuotojų ir 137,000 ūkininkų, kurie priklauso nuo šio sektoriaus, taip pat nukentėti gali kaimo bendruomenės, kurioms cukraus fabrikai dažnai yra ekonominis pagrindas.

Pasaulio profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje labai svarbu, kad politikos formuotojai išliktų budrūs, kalbant apie pramonės ateitį.

CEFS ir EFFAT pasinaudodama šia istorine galimybe, visų pirma atkreipia dėmesį, kad panaikinus kvotas, turi būti atkreiptas dėmesys į privatų sandėliavimą. Kadangi, tai vienintelis specifinis ir apibrėžtas instrumentas, kuris saugos tuo atveju, jeigu rinkos kaina nukristų žemiau referencinės kainos. Dėl galimo etatų mažinimo, panaikinus cukraus kvotas, Europos Komisija privalo prisidėti prie esminio naujosios sistemos gyvybingumo ir apsaugoti cukrinių runkelių augintojus, cukraus fabrikų ir gamybos sričių darbuotojus, t. y. visus, kuriuos paveiks kvotų panaikinimas. Taip pat, Europos Sąjungos cukraus gamintojai privalo pranešti abi jų pagrindinio produkto kainas (pardavimo kainas (baltas cukrus) ir pirkimo kainas, jų pirminės įvesties (cukrinis runkelis). Šis aukštas rinkos aiškumo laipsnis lyg šiol nėra suderintas. Rinkos aiškumas pasroviui turi būti plečiamas į cukraus vartotojus. Europos Komisija turi skatinti Europos Sąjungos cukraus eksportą ir mesti iššūkį trečiosios šalies importuotojų prekybos gynybos instrumentų apmokestinimui. Pagaliau, Europos Komisija turi mesti iššūkį ir prekybą iškraipančiai politikai. Europos gamintojams turėtų būti užtikrintas ilgalaikis aiškumas dėl taisyklių, kurių jie turi laikytis.

Visas CEFS IR EFFAT rekomendacijas rasite čia.

Primename, kad Lietuvoje cukrinius runkelius augina apie 600 augintojų.

Iš jų maždaug 400 produkciją tiekia Kėdainių, apie 200 – Marijampolės cukraus fabrikui.

Lietuvos nacionalinė cukraus kvota siekia 90,2 tūkst. tonų baltojo cukraus per metus. 64 209 tonos tenka bendrovei „Nordic Sugar Kėdainiai“, 26 043 tonos – Marijampolės „Arvi cukrui“. Tiek abu fabrikai gali parduoti cukraus ES maisto pramonei. Kvotų sistema nustos galioti 2017 metų pradžioje. Tada visos ES cukraus fabrikai galės gaminti produkcijos tiek, kiek sugebės parduoti.

Kėdainių cukraus fabriko augintojams 2016 m. rugpjūtį buvo pasiūlyta pareikšti savo pageidavimus dėl 2017 m. auginsimo runkelių/cukraus kiekio. Nepaisant gerokai krentančių supirkimo kainų (nuo dabartinių 27 €/t iki maždaug 23 €/t esant 16 proc. cukringumo), bendras pageidavimų kiekis – apie 135 tūkst. t baltojo cukraus – gerokai viršijo fabriko siūlytąsias 112 tūkst. tonų. Perdirbėjai, įvertinę rinkos ir perdirbimo galimybes, superkamą kiekį kilstelėjo iki 115 tūkst. tonų.

Tiek AB „Nordic Sugar Kėdainiai“, tiek UAB „Arvi cukrus“ yra Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos nariai.

EFAT, LMP inf.