Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad  penktadalis šalies darbuotojų 2016 m. spalio mėn. gavo 380 Eur ir mažesnį darbo užmokestį.

2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiasias įmones) buvo 223.200 (20,2%) 380 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų. Daugiau negu pusė (128.800) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.

Visą darbo laiką dirbusių ir minimaliąją mėnesinę algą (MMA) gavusių darbuotojų dalis nuo 2015 m. spalio per metus padidėjo 1 procentiniu punktu. Jų buvo 94.400 ir sudarė 9,8% visų darbo laiką dirbusių darbuotojų: valstybės sektoriuje – 6,8% (21.500), privačiajame – 11,3% (72.900).  Padidėjimas valstybės sektoriuje – 0,9 procentinio punkto, privačiajame – 1,1. Įtakos tam turėjo 2016 m. 55 Eur padidėjusi MMA.

Visą darbo laiką dirbę 450 Eur ir mažiau gavę darbuotojai sudarė 22% proc. visų šalies ūkio darbuotojų, arba 9,7 procentinio punkto mažiau nei prieš metus. Darbuotojų skaičius visose 451 Eur ir daugiau uždirbančiųjų grupėse didėjo.

 

Daugiausia MMA – prekyboje

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (22.600), apdirbamosios gamybos (15.600) ir švietimo (15.400) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.

Mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 33% visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 3,5 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Padaugėjo uždirbančių virš 3.001 Eur

Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi, sudarė 8,6%. Palyginti su ankstesniais metais tokių darbuotojų padidėjo 0,5 procentinio punkto.

Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (805 Eur) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 65% visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse buvo 88,4%, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo – 76,6%, palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi.

2016 m. 3,3% jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 1.601 Eur. Per metus jų dalis padidėjo 0,9 procentinio punkto.

Daugiausia darbuotojų, gavusių 1.601 Eur ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50–249 darbuotojus, – 18.900, arba 0,8 procentinio punkto daugiau.

Visą darbo laiką dirbusių ir 3.001 Eur ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 1.474 darbuotojais ir siekė 9.038 (iš jų privačiajame sektoriuje – 7.766, valstybės sektoriuje – 1.272). Daugiausia tokių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1.756), apdirbamosios gamybos (1.481), informacijos ir ryšių veiklos (1.280) įmonėse. Viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo įmonėse darbuotojų, gavusių 3.001 Eur ir daugiau, buvo 190.

Mediana padidėjo 49,7 Eur

2016 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 473 Eur, antras ketvirtadalis – nuo 473 iki 651,6 Eur, trečias – nuo 651,6 iki 942,9 Eur, paskutinis ketvirtadalis – 942,9 Eur ir daugiau.

Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė – 1.083,8 Eur – buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse. Mažiausia – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (440,5 Eur) bei kitos aptarnavimo veiklos (525,7 Eur) įmonėse.

VZ inf.