Kovo 15 d. vyko paskutinis Trišalės tarybos posėdis dėl Darbo kodekso.

Nors socialiniams partneriams susitarti pavyko ne dėl visko, Darbo kodeksas toliau bus svarstomas Seime. 

Kartu su negalutinai suderintu Darbo kodeksu socialiniai partneriai perduos parlamentarams savo pozicijas, kaip derėtų koreguoti tas nuostatas, dėl kurių sutarimo nerasta. Tiesa, kadangi Seimui pakoreguoti DK projektas bus perduotas per Vyriausybę, neatmetama, kad ji per artimiausią savaitę ar dvi pabandys pati rasti kompromisines nuostatas dėl tų pozicijų, kurios išliko ginčytinos.

Kovo 15 d., pasibaigus posėdžiui, specialiu protokolu buvo fiksuotos nuostatos, dėl kurių pakoregavimo sutarimas buvo rastas – tarp jų dėl darbo tarybų statuso, dėl 20-ties darbo dienų metinių atostogų nustatymo, dėl suminės darbo apskaitos,  profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo, dėl informavimo ir konsultavimo, taip pat dėl kriterijų, pagal kuriuos bus atrenkami nariai į Trišalę tarybą.

Bet nemenka dalis DK straipsnių taip ir liko nesuderinti Trišalėje taryboje.

Tarp tokių nuostatų – dėl to, kaip gali būti skelbiami streikai įmonėse.

Darbdavių nuomone, streikas gali būti skelbiamas tik tuo atveju, jeigu tam pritaria ne mažiau kaip trečdalis visų įmonės darbuotojų, tuo metu profsąjungos laikosi nuostatos, kad oficialiam streikui paskelbti pakaktų ir ketvirtadalio profesinėms sąjungoms priklausančių darbuotojų sprendimo, netgi jeigu profsąjungos priklauso tik menka dalis visų tos įmonės darbuotojų.

Bendrų pozicijų nerasta ir dėl lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties sudarymo, interesų konfliktų.

Posėdyje taip pat buvo svarstomi klausimai, dėl kurių praėjusiais metais priiminėjant Darbo kodeksą nesutarimų nebuvo, tačiau tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai turėjo savo siūlymų dėl galimų pakeitimų. Papildomai pavyko sutarti dėl šių pakeitimų: darbo arbitražo sprendimų nevykdymo maksimalaus baudos dydžio, darbo arbitražą galima inicijuoti abiejų pusių sutarimu, dėl darbinio teisnumo ir veiksnumo sąvokos grąžinimo, dėl kompensacijos už darbą lauko sąlygomis ir kilnojamo darbo pobūdžio grąžinimo.

Visais likusiais papildomai iškeltais klausimais sprendimo rasti nepavyko arba pasiūlymai buvo atsiimti.

Susitarus dėl didžiosios dalies esminių ginčytinų klausimų, pakeitimų projektas dėl priimto, bet dar neįsigaliojusio Darbo kodekso turės būti teikiamas Seimui svarstyti, kad būtini pakeitimai būtų padaryti dar iki šių metų liepos 1 d., kai turėtų įsigalioti šiuo metu atidėtas naujasis Darbo kodeksas.

Remiantis susitarimais, darbdaviai privalės vesti visų darbuotojų, išskyrus dirbančių pagal nekintantį darbo grafiką, laiko apskaitą.

Palengvintos sąlygos gauti nedarbo išmoką. Teisę į nedarbo išmoką turėtų žmogus, kuris iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 (o ne 24, kaip nurodyta priimtame Nedarbo socialinio draudimo įstatyme) mėnesių.

Ateityje pavyzdinę darbo sutarties formą tvirtintų ir darbo sutarties pasibaigimo, kai neįmanoma nustatyti fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos, tvarką tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Darbo ginčų komisijų narių darbo apmokėjimo, tarpininkų apmokėjimo bei arbitrų atlygio dydį bei apmokėjimo tvarką tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.

Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui.

Šalys taip pat sutarė, kad darbuotojai per metus galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais.

Darbo taryba privaloma, jeigu dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kandidatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai, darbo taryba nesudaroma ir jos funkcijas vykdo įmonės profesinė sąjunga. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Posėdyje sutarta, kad informacija apie darbo užmokestį bus teikiama, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai.

Nuspręsta nekeisti nuostatų, kad darbuotojai turės teisę, išdirbus daugiau nei trejus metus darbo vietoje, esant ypatingoms aplinkybėms, prašyti darbdavio leisti dirbti ne pilną darbo dieną, tačiau dėl sudėtingų sąlygų, pastarieji galėtų netenkinti šio prašymo. Visgi jei jis bus patenkintas, darbuotojui negalės būti mokamas mažesnis nei minimalus valandinis darbo užmokestis už realiai išdirbtą darbo laiką.

Trišalės tarybos nariai bus priimami pagal tuos pačius kriterijus, kaip buvo nustatyta prieš mėnesį pasipildžius tarybai. Organizacija turėtų veikti ne mažiau kaip trejus metus, būti juridiniu asmeniu, turėti ne mažiau kaip penkis darbuotojus, jai neiškelta bankroto byla, neturi skolų, veikia tarptautiniu lygmeniu, turi atstovų ar padalinių teritoriniu lygmeniu.

Asmenims, įsivaikinantiems vaikus, suteikiamai teisę į tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas (prezidentūros siūlymas, jau pateiktas Seime, kuriam pritaria ir socialiniai partneriai).

Nuotr. socmin.lt
Parengta remiantis VZ inf. Socmin.lt inf.