Šiandien Trišalėje taryboje pasiektas sutarimas priimti darbdavių atstovus „Investuotojų forumą“ ir Lietuvos verslo konfederaciją bei profesinių sąjungų atstovus „Sandraugą“ ir Respublikinę jungtinę profesinę sąjungą į Trišalės tarybos gretas.
Naujos sudėties taryba diskutavo apie sustabdytojo naujojo Darbo kodekso nuostatas, dėl kurių sutarimo anksčiau rasti nepavyko.
Posėdyje svarstyta dėl to, kaip įsigaliojus naujam kodeksui perskaičiuoti iki tol sukauptas darbuotojų atostogas.
Šiuo metu numatyta, kad už kiekvienas 7 kalendorines dienas būtų suteikiamos 5 darbo dienos kasmetinių atostogų. Tačiau dėl to kilo nesutarimų.
Darbdaviai siūlė perskaičiuoti sukauptas dienas į darbo dienas be apvalinimo. Vyriausybė siūlė, kad jos galėtų būti sunaudotos kalendorinėmis dienomis.
Buvo siūlyta, kad šiuo metu darbuotojų sukauptos atostogų dienos būtų sunaudotos kalendorinėmis dienomis, t.y. jiems galiotų tokia pati tvarka kaip ir dabar, taip pat numatant, kad iki naujojo kodekso įsigaliojimo sukauptas atostogų dienas reikia išnaudoti iki 2019 metų pradžios.
Galiausiai nutarta nuo kodekso įsigaliojimo sukauptas atostogas perskaičiuoti pagal koeficientą (20 (0,7) arba 22 (0,79) darbo dienų atostogų už 28 kalendorines atostogų dienas).
Pavyzdžiui, jei žmogus šiuo metu yra sukaupęs 50 kalendorinių dienų atostogų, tai po liepos 1 dienos jam liks 35 arba 40 darbo dienų atostogų.
Skirtingus koeficientus reikia taikyti dėl to, kad taryba dar nėra sutarusi dėl minimalios kasmetinės atostogų trukmės.
Dabar darbuotojai turi 28 kalendorines atostogų dienas, o naujame kodekse gali būtų 20 arba 22.
Sustabdytame kodekse buvo numatyta 20 darbo dienų, tačiau dabar siūloma ją padidinti iki 22.
Tokį pasiūlymą anksčiau yra pateikusi Vyriausybė, jai pritarė ir profsąjungos, tačiau darbdaviai nori likti prie dabartinio varianto. Deja, dėl šio klausimo taip ir nesutarta,
Šiuo metu galiojančiame kodekse atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis ir jų yra 28. Taip pat galioja taisyklė, kad 14 jų reikia išnaudoti nepertraukiamai.
Galima paskaičiuoti, kad po to lieka dar 14, kurias galima panaudoti savo nuožiūra.
Be jau paminėtų darbotvarkės klausimų, posėdyje taip pat kilo klausimas dėl anksčiau sutartos nuostatos apie suminę darbo apskaitą.
Kaip aiškino Vyriausybė, suminė darbo laiko apskaita naudojama siekiant lanksčiau organizuoti gamybą ar paslaugų teikimą, prisitaikyti prie rinkos poreikių, išlikti konkurencinėje kovoje.
Dabar siūloma nuostata, kad maksimalus darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos, jos teigimu, paneigia suminės darbo laiko apskaitos esmę. ,
„Nelieka lankstumo arba jis lieka tik disponuojant 8 val. viršvalandžių galimybe per 7 dienų laikotarpį“, – nurodė Vyriausybė, todėl pasiūlė grąžinti nuostata, kad maksimalus darbas būtų apskaičiuojamas per apskaitinį laikotarpį, dėl kurio žadama apsispręsti ateityje.
Po ilgų diskusijų nuspręsta fiksuoti skirtingas socialinių partnerių nuomones šiuo klausimu.
Trišalė taryba vis dar nėra sutarusi dėl tokių svarbių klausimų kaip: nedarbo draudimo išmokų padidinimas ir jų mokėjimo prailginimas; atlyginimo dydis, nuo kurio negaliotų daugelis kodekse numatytų socialinių garantijų ir t.t.
Kitas tarybos posėdis numatytas kovo 7 dieną.
Socmin nuotr.