Žadėtasis atotrūkio tarp daugiau pajamų ir mažas pajamas turinčių žmonių mažinimas, panašu, kad kol kas taip ir lieka pažadu. Visuomenėje pradėjus sklisti nepasitenkinimui dėl nuo šių metų pradžios įsigaliojusių didesnių „Sodros“ įmokų daliai gyventojų, lenda ir daugiau iš dalies pristabdyto naujojo socialinio modelio galų…

Pagal praėjusios kadencijos Seimo priimtą naująjį socialinį modelį nuo šių metų sausio 1 d. buvo numatyta kitokia nedarbo išmokų mokėjimo tvarka ir gyventojui priklausantis dydis.

Pakeitimas turėjo būti palankus darbo netekusiems žmonėms, nes skaičiuojant išmoką pagal naują tvarką turėjo būti labiau atsižvelgta į buvusį atlyginimo dydį.

Tiesa, didesnė išmoka bedarbiui turėtų būti apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Šiuo metu bedarbių pašalpos nėra apmokestinamos.

Tiesa, nedarbo išmokoms bus taikomas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).

Nors naujoji valdžia buvo pažadėjusi pusmečiui (iki liepos 1 d.) atidėti naujo Darbo kodekso ir socialinio modelio įsigaliojimą, visgi kai kurios naujos nuostatos nuo šių metų pradžios įsigaliojo, kitos – ne. Būtent naująją nedarbo išmokų skaičiavimo tvarką nuspręsta atidėti iki liepos 1 d.

Kaip skelbta anksčiau, dar pernai birželio pabaigoje Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais buvo įtvirtinta, kad nuo šių metų pradžios į pusės metų nedarbo išmoką teisę įgis asmenys iki įregistravimo darbo biržoje turėję ne mažesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėn.

Dabar norint gauti teisę į išmoką reikalingas 18 mėn. per 36 mėn. Taip pat naujomis nuostatomis nuspręsta padidinti nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalų dydį bei patvirtinta gyventojams palankesnė skaičiavimo tvarka: Išmokos dydis bus sudarytas iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Pastovioji dalis turės sudaryti 30 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA), o kintamoji – 50 proc. bedarbio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, paskui (3-4 mėn. ir 5-6 mėn.) mažės iki 40 ir 30 proc. Tikimasi, kad toks kintamosios dalies skaičiavimas skatins darbo netekusius asmenis vėl ieškotis darbo.

Vis dėlto kartu nustatytos „lubos“, kad nedarbo išmoka negalės būti didesnė nei 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Statistikos departamento duomenimis, pernai 3 ketv. šalyje vidutinis darbo užmokestis siekė 793,3 eur (prieš mokesčius).

Kas keisis nuo liepos

Kalbant apie nedarbo išmokas nuo liepos 1 d. keisis ne tik jų skaičiavimo tvarka. Kartu įsigalios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimas, kuriuo bus apmokestinamos nedarbo išmokos (15 proc.).

Kaip pateikia duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiuo metu nedarbo draudimo išmokos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais. Šiuo metu minimali nedarbo išmoka siekia 102 eurus, nuo šių metų pradžios didžiausia nedarbo išmoka siekia 333,2 euro (70 proc. paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio).

Kiek laiko bedarbiui gali būti mokama nedarbo išmoka, priklauso nuo to, kokį gyventojas turi draudimo stažą. Trukmė gali būti nuo 6 iki 9 mėnesių. Pavyzdžiui, jei nedarbo draudimo stažas yra iki 25 m., išmoka mokama iki 6 mėn., jei stažas 25-30 m., – 7 mėn., jei 30-35 m., 8 mėn., jei daugiau – 9 mėn. Nuo liepos 1 d. nedarbo draudimo išmokų mokėjimo trukmė nebebus siejama su turimu nedarbo draudimo stažu ir bus mokama 6 mėnesius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai lapkritį vidutinis nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius buvo 41 tūkst. Galutinių duomenų, kiek pernai buvo išmokėta nedarbo išmokų kol kas nėra, tačiau skaičiuojama, kad joms per metus buvo panaudota apie 81 mln. eurų. Skaičiuojama, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojus pakeitimams maksimali nedarbo išmoka didės apie 40 proc.

Visą straipsnį su ekspertų komentarais rasite —> ČIA.

Publikuota:  2017 m. sausio 12 d. 05:30; Autorė: Ugnė Karaliūnaitė Verslo žurnalistė