Naujajame Darbo kodekse panaikinama nuostata, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis.
Darbuotojas = darbdavys? Tikrai ne…
Štai keli punktai, pagrindžiantys, kad darbuotojas yra silpnesnioji pusė.
Pavyzdžiui,
būtinybė riboti iš darbuotojo priteistinos žalos dydį įvairiose teisės doktrinose pagrindžiama keliais pagrindiniais motyvais:
- darbdavys organizuoja darbo procesą, todėl jam tenka tam tikra rizika dėl praradimų ūkinėje komercinėje veikloje.
- darbdavys naudojasi darbuotojų sukurtu darbo rezultatu ir iš to gauna pelno, jo ekonominė padėtis paprastai yra daug stipresnė nei darbuotojų, todėl darbdavys turi prisiimti tam tikrą neigiamų padarinių riziką.
- kiekvienoje ūkinėje veikloje ar darbo procese neišvengiamai kyla nuostolių, netgi laikantis visų apdairumo ir atidumo taisyklių. (Darbuotojams reikia paaiškinti, kad per skubėjimą ar norą kuo daugiau padaryti galima prisidaryti daug broko, kurį pagal naująjį DK turės atlyginti darbuotojas – seniau tai buvo daroma netiesiogiai su FTO ar MAP, kai mažiau pakeliamas atlyginimas)
- darbuotojui darbo užmokestis yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, todėl didelės žalos priteisimas gali sukelti darbuotojui ir jo šeimai nepagrįstai sunkių pasekmių.
(šios doktrinos teisiškai įrodo ir patvirtina, kad darbuotojas yra silpnesnioji pusė lyginant su darbdaviu – juridiniu asmeniu paprastai ribotos atsakomybės)
Blogiausia yra tai, kad darbuotojas tiesiog net ir labai norėdamas, nėra pajėgus apsiginti nuo darbdavio savivalės. Juk „jei susidūrę su lyderio diktatu tyli politikai, kaip galima tikėtis, kad paprasti darbuotojai apsigins nuo darbdavio konflikto atveju?”
Daugiau apie tai, kodėl darbuotojas turi būti laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi, rekomenduojame paskaityti ČIA.
„Juristo patarimai” (2016-01)
DELFI.lt