Gegužės 5 d. LR Seimas svarstė Darbo kodekso projekto (projektas Nr. XIIP-3234(2) ES) nuostatas dėl siūlomos naujos Trišalė tarybos formavimo tvarkos bei kolektyvinių sutarčių.
Dėl siūlomos naujos Trišalė tarybos formavimo tvarkos.
Pagal projektą Trišalė taryba būtų sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių: po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos atstovas negalėtų eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.
Profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos, pretenduojančios deleguoti savo atstovą į Trišalę tarybą, turėtų atitikti 7 kriterijus, pavyzdžiui, turėti juridinio asmens statusą, turėti ne mažiau kaip 5 nuolatinius darbuotojus, veikti nepertraukiamai mažiausiai 3 metus, profesinių sąjungų organizacijos turėtų jungti ne mažiau negu 0,5 proc. dirbančių asmenų, o darbdaviai įdarbinti ne mažiau negu 3 proc. dirbančių asmenų ir kt.
Kaip numatoma projekte, Trišalė taryba svarstytų klausimus ir teiktų išvadas ir pasiūlymus šiose darbo, socialinės ir ekonominės politikos srityse: užimtumo ir darbo santykių, darbo užmokesčio politikos, socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, socialinės partnerystės ir kolektyvinių darbo santykių ir kitų klausimų.
Dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo.
Kaip numatoma projekte, darbdaviai, darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos ir profesinių sąjungų organizacijos turėtų teisę inicijuoti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo ar pakeitimo. Kolektyvinėse derybose darbuotojams galėtų atstovauti tik profesinės sąjungos.
Jei įmonėje veikianti profesinė sąjunga, o nesant jos – šakos profesinė sąjunga, kuri buvo įgaliota vesti derybas dėl kolektyvinės sutarties įmonėje, ir darbdavys sudarytų kolektyvinę sutartį, ji būtų taikoma visiems įmonės darbuotojams, jeigu ją patvirtintų darbuotojų susirinkimas.
Kolektyvinė sutartis galiotų ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje būtų nustatyta kitaip.
Pagal projektą galėtų būti sudaroma nacionalinė (tarpšakinė), teritorinė, šakos (gamybos, paslaugų, profesinė), grupės darbdavių, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis.
Prie šių pataisų svarstymo Seimas dar kartą grįš priėmimo metu.
Naujasis Darbo kodekso projektas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
IR VĖL GI ATKREIPIAME JŪSŲ DĖMESĮ:
LRS.lt, LPSK inf.