Seimas svarstė naujojo Darbo kodekso projekto (projektas Nr. XIIP-3234(2) ES) nuostatas dėl informacijos apie darbo užmokestį pateikimo, žalos atlyginimo bei kolektyvinių darbo santykių.

Dėl informacijos apie darbo užmokestį ir dirbtą darbą, išskaitų iš darbo užmokesčio, darbuotojų reikalavimų gynimo darbdaviui tapus nemokiam.

Projektu numatoma, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalėtų darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Duomenys apie atskiro darbuotojo darbo užmokestį galėtų būti teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba su darbuotojo sutikimu.

Pagal svarstomas nuostatas darbuotojo reikalavimu darbdavys taip pat privalėtų išduoti pažymą apie darbą toje įmonėje, nurodydamas darbuotojo darbo funkciją ar pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį.

Naujajame kodekse numatoma reglamentuoti atvejus ir tvarką, kada gali būti daromos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio. Remiantis projektu išskaitos galėtų būti daromos šiais atvejais: grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės.

Išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dydis negalėtų viršyti 20 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

Dėl žalos atlyginimo.

Projekte numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalėtų atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudarytų tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

Kaip numatyta naujojo kodekso projekte, darbuotojas privalėtų atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Tačiau darbuotojas privalėtų atlyginti visą žalą, kai: žala būtų padaryta tyčia; žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; padaryta neturtinė žala; visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas galėtų sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Projekte numatyta, kad jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę, darbdavys privalėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Jeigu darbdavys privalėtų atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalėtų žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

Dėl kolektyvinių darbo santykių.

Kaip numatoma svarstomame projekte darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus galės derinti ir įgyvendinti naudodamiesi socialinės partnerystės formomis.

Socialinės partnerystės šalimis – socialiniais partneriais – būtų laikomi darbuotojų atstovai ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos, o partnerystės darbdavio lygmeniu – darbdavys ir darbuotojų atstovai.

Socialinė partnerystė galėtų būti vykdoma šiais lygmenimis: nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities), darbdavio, darbovietės.

Darbuotojų atstovais būtų laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Pagal projektą profesinės sąjungos kolektyviai atstovautų savo nariams. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas būtų išimtinė profesinių sąjungų teisė. Taip pat atskirai liktų galioti Profesinių sąjungų įstatymas.

Darbo tarybos darbdavio iniciatyva būtų sudaromos visose darbovietėse, kuriose darbuotojų skaičius 20 ir daugiau. Tais atvejais, kai daugiau nei pusė darbuotojų priklausytų profesinėms sąjungoms, darbo tarybos būtų nesudaromos, o jų funkcijos perduodamos profesinėms sąjungoms. Darbo taryboms suteikta teisė vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai būtų įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jei darbuotojų skaičius mažesnis negu 20, atstovavimo darbuotojams funkciją įgyvendintų darbuotojų išrinktas patikėtinis.

Prie šių pataisų svarstymo Seimas dar kartą grįš priėmimo metu.

Naujasis Darbo kodekso projektas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.

LRS inf.