Antradienį Seimas pradėjo svarstyti naujos redakcijos Darbo kodekso projektą, kuris jau apsvarstytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Nuomonės skiriasi
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė informavo, kad komitetas surengė 26 komiteto posėdžius, apsvarstė per 800 pasiūlymų, iš jų 152 – iš Teisės departamento.
Bendru sutarimu naujos redakcijos Darbo kodekso projektui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų, Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.
Kalbėdamas diskusijoje Seimo narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys ragino „užtikrinti tikrąjį darbo santykių lankstumą, o ne dirbančių beteisiškumą“.
Konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad frakcijos balsavimas nebus vieningas, nes jai priklausantys Seimo nariai turi įvairių nuomonių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu pasisakęs Zbignevas Jedinskis tvirtino, kad „Lietuvoje demokratija yra fikcija, Lietuvoje yra pinigo diktatūra“, jie pasisako prieš naują Darbo kodeksą.
„Labai keista girdėti, kad visą laiką mūsų verslo elitui viskas blogai“, – stebėjosi Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
Priimant kodeksą politikas kvietė nepriskaldyti malkų. „Neturėtų kodeksas tapti priežastimi naujos emigracijos bangai“, – sakė jis.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys norėtų, kad nebūtų susipriešinimo tarp darbdavių, darbuotojų, profsąjungų ir būtų priimtas naujesnis efektyvesnis kodeksas.
Tai, kad reikalingas lankstesnis Darbo kodeksas, tvirtino liberalas Gintaras Steponavičius.
Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad naujas Darbo kodeksas bus priimtas iki šių metų birželio 1 dienos. „Duok Dieve, kad iki birželio 1 dienos. Mano toks noras ir suformuluotas tikslas“, – sakė A. Butkevičius.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) vakar protestavo prieš skubotą socialinio modelio svarstymą Seimo sesijoje, nes „komitetuose nebaigti svarstyti visi susiję įstatymų projektai; atskiri Seimo nariai svarstymo eigoje teikia naujus pasiūlymus“.
Pradžia padaryta
*** Seimas vakar nutarė įteisinti galimybę susitarti dirbti ne visą darbo laiką.
Parlamentarai pritarė nuostatai, kad tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją vykdant, gali būti susitarta dėl ne viso darbo laiko, tai yra darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma.
Ne visas darbo laikas būtų nustatomas sumažinant valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį arba darant ir viena, ir kita. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai.
Pagal projektą darbuotojas, sulygęs dirbti ne visą darbo laiką, jeigu nesusitarta kitaip, ne dažniau kaip kartą per šešis mėnesius turi teisę prašyti pakeisti ne viso darbo laiko sąlygą. Darbdavys turi apsvarstyti šį prašymą ir pranešti darbuotojui savo motyvuotą sprendimą per dešimt darbo dienų.
Darbo sutarties vykdymo metu darbuotojas, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ne trumpiau kaip trejus metus, turi teisę pateikti prašymą raštu laikinai dirbti ne visą darbo laiką. Darbuotojo prašymas pakeisti darbo laiką, sutrumpinant darbo dieną iki keturių valandų per dieną, arba sumažinti darbo dienų skaičių iki trijų darbo dienų per darbo savaitę svarstomas, jeigu jis pateiktas ne mažiau kaip prieš trisdešimt dienų iki jo įsigaliojimo, o ne visą darbo laiką bus dirbama ne ilgiau kaip vienus metus.
Kaip numato svarstomas projektas, darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis būtų mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, lyginant su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.
Dėl šių ir kitų nuostatų Seimas dar turės balsuoti naujo Darbo kodekso priėmimo metu.
*** Darbdavys privalės imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turės būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.
Tokiai naujos redakcijos Darbo kodekso nuostatai vakar pritarė Seimas.
Pagal svarstomą projektą darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi būti vertinami siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos principą.
*** Naujos redakcijos Darbo kodekse išliko nuostata, kad „darbo sutartyje, kurioje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra“.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.