Nors Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso projektą, tačiau aistros dėl jo nenurimo. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius žada, kad dokumentas su kitais socialinio modelio projektais bus priimtas dar Seimo pavasario sesijos pradžioje. Maža to, jis prasitarė, jog Seimui svarstyti bus pateiktos tokios redakcijos, kokioms buvo pritarta Trišalėje taryboje.

Tai reikštų, kad būtų nubrauktas visas intensyvus profesinių sąjungų atstovų darbas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžiuose tarpsesijiniu laikotarpiu. Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK),  per šį laikotarpį iškovota nemažai darbuotojams palankių sprendimų, kuriuos darbdavių atstovai vadina „populistiniu“ Darbo kodekso projekto „apipešiojimu“. 

Šalies vadovų nuomonės lyg ir išsiskyrė

Kovo 14 d. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius apskritojo stalo diskusijoje su ekonomistais, bankų analitikais, akademikais pažymėjo, kad  Vyriausybės siūlomo socialinio modelio projektai, tarp jų ir Darbo kodeksas, turėtų būti priimti Seimo sesijos pradžioje.

Jis pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje kovo 10 d., be kita ko,  pabrėžė, jog, jo manymu, Seimui svarstyti bus „pateiktos tokios redakcijos, kokios buvo paruoštos ir kokioms buvo pritarta Trišalėje taryboje“.

Tuo tarpu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Seimo sesijos pirmajame posėdyje pabrėžė, kad svarstant socialinio modelio projektų paketą „būtų suderintos darbuotojų ir darbdavių išsakytos pozicijos“. Jos teigimu, Socialinių reikalų ir darbo komitetas „atidžiai svarstė ir įsiklausė į šias socialines grupes“.

Panašią nuomonę išsakė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Darbo kodeksas negali būti vienašališkai naudingas tik verslui, „o turi atspindėti ir apsaugoti žmones darbo rinkoje“.

Iškovojimai darbuotojams sulaukia kritikos

Būtent apsaugoti darbuotojus ir siekė profesinių sąjungų atstovai Seimo komitete svarstant Darbo kodekso projektą. Anot LPSK pirmininko Artūro Černiausko, jiems tai pavyko. „Kai kuriais atžvilgiais šis kodekso projektas mums netgi priimtinesnis nei dabartinis kodeksas. Mūsų tikslas – suderinti liberalumą su darbuotojų apsauga. Kol kas šį tikslą pavyksta pasiekti, tačiau dar neaišku, koks bus jo likimas Seime“, – LPSK svetainėje cituojamas A. Černiauskas.

Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus viename savo straipsnių džiaugiasi kuo kitu. „Verslo atstovus džiugina, kad šios Vyriausybės ir verslo pagrindinis prioritetas sutampa – dar Seimo pavasario sesijoje priimti Socialinį modelį ir šio įstatymų paketo populistiškai „neapipešioti“. Tik nuoseklus darbo santykių modernizavimas, pritaikant juos prie XXI amžiaus realijų, gali atnešti tą Lietuvos verslo aplinkos konkurencingumo efektą, kurio ir tikimės“, – komentuoja V. Sutkus.

Vienas socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto mokslininkas Tomas Davulis, nors Seimo komitete apsvarstytą Darbo kodekso projektą vadina kompromisiniu susitarimu, tačiau apžvelgęs visą dokumento derinimo procesą jis padaro šokiruojančią išvadą: „socialinė partnerystė nacionaliniu lygiu Lietuvoje yra degradavusi ir nepajėgi spręsti svarbiausių visuomenės socialinės raidos problemų“. Naujienų agentūrai BNS duotame interviu, jis teigia, jog konstruktyvumo pasigesta visose Darbo kodekso svarstymo grandyse ir dauguma mokslininkų pasiūlymų esą atmesta „be motyvų“.

Darbuotojams palankūs „apipešiojimai“

LPSK sudarė 20 darbuotojams palankių sprendimų, kurie buvo priimti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, sąrašą:

1. Palikti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėn., o auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėn. Už šias dienas darbuotojui bus mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Taigi tėvams paliekama galimybė rūpintis savo vaikais kaip ir anksčiau. Mokslininkų parengtame pirminiame projekte tokio punkto nebuvo.
2. Sutarta, kad darbuotojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai, suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, skirtos mokymui ir švietimui. Ne mažiau kaip už dvi iš jų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dabar galiojančiame kodekse to visai nebuvo numatoma.
3. Į Kodekso projektą įtrauktas punktas, jog darbdaviui uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo delsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Ši nuostata taikoma, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų. Mokslininkų siūlomame variante už šių pinigų neišmokėjimą nebuvo numatytos sankcijos.
4. Iš Kodekso projekto išbrauktas punktas, leidžiantis darbo sutaryje nukrypti nuo Kodekse ar kitose darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo būtų buvę nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjama tvarka.
5. Mokslininkų siūlomame variante buvo įrašytas punktas, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti „Sodrai“ prieš vieną valandą iki numatytos darbo pradžios. Šis terminas dabartiniame projekte pakeistas į vieną darbo dieną. Taip pat papildyta, jog toks reikalavimas netaikomas, jei į darbą priimamo asmens darbo sutartyje nurodyta darbo vieta yra ne Lietuvoje ir jam taikomi ne Lietuvos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
6. Komitetas pritarė pasiūlymui, jog darbdavys negali atleisti nėščiosios, dirbančios pagal terminuotą darbo sutartį.
7. Mokslininkų siūlymu, nutraukiant darbo sutartį darbuotojas būtų įspėjamas prieš vieną mėn., o jei darbo santykiai tęsiasi mažiau nei metus – prieš dvi savaites. Komitete nuspręsta šiuos įspėjimo terminus padvigubinti tiems darbuotojams kurie augina vaiką iki 14 metų amžiaus bei darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai; taip pat patrigubinti įspėjimo terminus neįgaliems darbuotojams ir tiems žmonėms, kuriems iki pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
8. Nuspręsta, jog terminuota darbo sutartis nuolatiniam darbui gali būti sudaroma tik jei dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje. Terminuotų darbo sutarčių negali būti daugiau nei 20 procentų nuo visų darbdavio sudarytų sutarčių skaičiaus. Tai apsaugos dirbančiųjų interesus, nes pasitaiko atvejų, kai darbdaviai tokiomis sutartimis manipuliuoja.
9. Profesinės sąjungos iškovojo, kad būtų atsisakyta nenumatytos apimties darbo sutarčių. Nors mokslininkai siūlė jas įvesti, komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes dirbdami pagal tokią darbo sutartį darbuotojai prarastų įvairias socialines garantijas.
10. Komitetas nusprendė palikti „atsiskaitymo lapelių“ tvarką. Nors mokslininkai siūlė jų atsisakyti dėl esą didelės biurokratinės naštos, SRDK nariai nusprendė, jog darbuotojai ir toliau turi gauti du dokumentus – darbo sutartį bei „atlyginimų lapelius“. Jų dėka dirbantieji, kaip ir anksčiau, galės efektyviai ginti savo interesus.
11. Pritarta siūlymui palikti dabar galiojančią nuostatą, kad darbo grafikai turi būti derinami su darbuotojų atstovais. Taip pat papildyta, jog draudžiama darbuotojui skirti dvi darbo pamainas iš eilės.
12. Nuspręsta pritarti LR Trišalės tarybos rastam kompromisiniam sprendimui, kuris numato, jog už 1 prastovos dieną bus mokamas darbuotojo atlyginimas, prastovai tęsiantis iki 3 dienų, mokami 2/3 atlyginimo, o jei prastova tęsiasi ilgiau nei 3 dienas, paliekama 40% darbo užmokesčio. Taip pat buvo pritarta LR Trišalės tarybos siūlymui, jog prastovos atveju darbuotojo gaunamas atlyginimas už tą mėnesį negali būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga.
13. Nutarta leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui tik sutarus dėl to kolektyvinėje sutartyje.
14. Pritarta įpareigoti laikinojo įdarbinimo įmones gauti licencijas verstis šia veikla.
15. Nuspręsta palikti tą pačią vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką pagal Vyriausybės nutarimą ir numatyti, kad tam tikrais atvejais, kai darbuotojui turi būti paliekamas darbo užmokestis, jis bus vidutinis.
16. DK projektas papildytas punktu, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos bus aiškinamos darbuotojo naudai.
17. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
18. Darbuotojams, ilgą laiką išdirbusiems vienoje darbovietėje, išliks papildomos atostogos už stažą. Jų skyrimo tvarką nustatytų Vyriausybė, o ne darbdavių ir darbuotojų pasirašytos kolektyvinės sutartys, kaip buvo nuspręsta anksčiau.
19. Nutarta, jog kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, privalo būti sukurta darbo apmokėjimo sistema – taip darbuotojai turės didesnę motyvaciją dirbti ir siekti profesinių aukštumų.
20. Komitetas pritarė siūlymui, jog už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

PN inf.