Sirgdami einate į darbą? Gal dėl to, kad bijote supykdyti vadovą?  Na, tada prisiminkite, kad dėl ligos darbdavys, tiesiog, neturi jokios teisės jūsų atleisti. Tinkamas darbdavys turėtų jausti pareigą pasirūpinti savo sergančiu darbuotoju, be jokių pykčių ar spaudimo leisti gydytis namuose, sudaryti sąlygas kuo greičiau pasveikti ir apmokėti laisvadienius. Vis dėlto, tokia prievolė darbo kodekse nenumatyta, tai priklauso nuo paties darbdavio požiūrio, tačiau tokių sąlygų tikrai galite tikėtis ir jų prašyti.

Sudėtinga, tačiau darbdaviams sergantys darbuotojai – tikra našta, o dėl nerimo prarasti darbą ar dalį savo pajamų, sergantieji toliau eina į darbą ir netausoja sveikatos. Paradoksalu, tačiau dauguma darbdavių teigia, jog rūpinasi darbuotojų sveikata ir leidžia užklupus ligai likti namie, tačiau darbuotojų tvirtinimai priešingi. Vis dėlto, užpuolus tokiems atvejams, kaip epidemijos, vertėtų abiems pusėms labiau pasitikėti vieni kitais – darbuotojams nesimuliuoti, o darbdaviams į viską žvelgti supratingiau. Taigi, kaip jau buvo minėta, viena iš didžiausių baimių susirgus – prarasti dalį pajamų. Visgi, teisiškai darbuotojas susirgus teisiškai darbo prarasti negali. Taip pat darbuotojui privaloma išsaugoti 80 proc. darbo užmokesčio, kadangi pirmas dvi dienas sergant moka darbdavys, o kitas „Sodra“.

Neigiamas požiūris į sergančius

Žinoma, kitas, žmogiškasis faktorius gali vis tiek skatinti eiti į darbą, nors teisiškai pravartu likti namie. Neigiamas kolegų ir darbdavių požiūris itin dažnas reiškinys, ypatingai mažesniuose kolektyvuose. Kodėl kolegos neigiamai žiūri į sergantįjį? Visgi, kažkam darbus vis tiek teks nudirbti. Darbo kodekse numatyta, kad už kolegų pavadavimą turi būti papildomai sumokama, tačiau dažnas patvirtins, kad Lietuvoje tai retas reiškinys. Spaudimas neišvengiamas, tas siekis sėkmingai dirbti ir tikėtis bendradarbių bei darbdavio palaikymo, tik ir veda į neatsakingą sirgimą ir ligų ignoravimą.

Praėjusių ir šių metų skirtumai

„Sodros“ duomenimis, pernai (2015 m.) Lietuvoje intensyvaus sergamumo (visomis ligomis) sezonas statistiškai tęsėsi iki balandžio mėnesio: balandį dar buvo registruota 263,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o gegužę – jau tik 218,2 tūkst. Intensyviausias sergamumas buvo sausio-kovo mėnesiais: sausį buvo registruota 269,5 tūkst., vasarį – 313 tūkst., o kovą – 303,1 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tuo tarpu šiais metais (2016 m.) ligos dar agresyvesnės: sausį Lietuvoje registruota 308,8 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o dar nesibaigus vasariui – jau 219,6 tūkst. Pirmą vasario savaitę sulaukta 96,6 tūkst., antrą – 91,3 tūkst., o per pusę šios savaitės (02.15-02.16) – 35,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.

Svarbu prisiminti kiekvienam

Kiekvienas dirbantysis turėtų žinoti savo teises ir teisingai jomis naudotis, nekeliant grėsmės savo sveikatos ir artimųjų gerovei.

Beje, kad nepamirštumėt, dar kartą primename: tapęs laikinai nedarbingu arba tiesiog susirgęs kiekvienas legaliai dirbantis žmogus turi teisę į ligos pašalpą. Pirmąsias dvi ligos dienas 80 proc. atlyginimo dydžio išmoką moka darbdavys, nuo trečios dienos – „Sodra“. Tačiau ji pinigus sumokės tik tuo atveju, jei internetu arba skyriuje gyventojas pateiks atitinkamą prašymą. Plačiau…

Taip pat….Ko negalima daryti turint biuletenį?

TV3, Delfi inf.