Lapkričio mėnesio apklausoje teiravomės: „Ar reikalinga dar viena protesto akcija prieš naująjį socialinį modelį?“ Atsakymas nenustebino.

Gyvendama demokratiškoje valstybėje tauta tikisi būti išgirsta. Natūralu. Deja, pasitaiko pavienių atvejų, kai valdantieji užsibrėžę vieną tikslą – jo siekia, pamiršdami paklausti paprasto žmogaus.

Ar gi nepanašiai buvo su socialiniu modeliu? Daug nekomentuodama, neaiškindama ir nesiklausydama Vyriausybė „stūmė“ naująjį socialinį modelį kuo greičiau į Seimą. Viešinti to nebuvo reikalo, paklausti, ką mano visuomenė – tuo labiau.

Ir tikriausiai, jei ne socialinių partnerių į viešumą iškelti socialinio modelio trūkumai, visuomenės protesto akcijos, jau dabar turėtume sumažintus atlyginimus, būtume atleidžiami iš darbo nusičiaudėjus ne vietoj ir ne laiku, už tai dar gautume sumažintas išmokas, dirbtume be jokių garantijų ir pan.

Gyventojų galimybė dalyvauti priimant arba įgyvendinant viešuosius sprendimus nėra didelė (nekalbame apie konvencines priemones), todėl protesto akcijos – vienas iš realiausių būdų atkreipti esančių valdžioje dėmesį.

Į klausimą “Ar reikalinga dar viena protesto akcija prieš naująjį socialinį modelį?“ 88,9% respondentų atsakė –  TAIP, likusieji (11,1%) priešingai.

Didėjantis aktyvumas protesto politikoje rodo, kad piliečiai ne pasitraukia iš politikos (ir nuo to tik geriau demokratijai), o tik yra priversti rinktis alternatyvius įtakos būdus.

Todėl viskas parlamentarų rankose.