Nebe pirmi metai reguliariai sustoja Londono metropolitenas,- jo darbuotojai atkakliai kovoja dėl geresnių socialinių sąlygų. Ypač dažnai besikartojančius metropoliteno streikus ėmėsi tyrinėti Oksfordo ir Kembridžo universitetų mokslininkai.

Konkrečiai, buvo pasirinktas 2014 metais įvykusio Londono metro darbuotojų streikas, įvykęs vasario 5-6 dienomis. Ir ką gi? Tyrinėtojai gavo netikėtų rezultatų: streikas ekonomiškai naudingas! Oficialus mokslinės ataskaitos pavadinimas taip ir skamba: „Priverstinio eksperimento pranašumai: netikėti duomenys iš Londono metro“.

Tyrėjai neginčija nuostolių, kurie, sutrikus traukinių eismui, – akivaizdūs, tačiau kartu teigia, kad ilgesnio laiko perspektyvoje metropoliteno streikai duoda naudos ekonomikai. Mat streiko metu kai kurie keleiviai būna priversti ieškoti alternatyvių kelionės būdų, o jų ieškodami atranda ir patogių maršrutų, kuriais anksčiau nesinaudojo.

Mokslininkai nustatė, kad apie 5 procentais keleivių po streiko jau nesinaudoja metro paslaugomis, ir toliau keliauja priverstinai išbandytais maršrutais, o jie dažniauiai yra optimalesni. Mokslinės ataskaitos autoriai pastebi, kad metropolitenu daugelis keleivių važinėja ir iš įpročio, nepagalvodami, jog metro schema toli gražu ne visada atspindi realius nuotolius. Be to, dažnas žmogus paprasčiausiai neturi ir laiko ieškoti patogesnių bei pigesnių būdų kelionės tikslui pasiekti.

Vykdydami šio tyrimo užduotį, mokslininkai tyrė vieningų visuomeninio transporto bilietų (Oyster card) keleto dienų duomenis – prieš streiką ir po jo. Iš viso buvo analizuojami keleto tūkstančių bilietų 20 dienų duomenys.

Per šį streiką – vieną iš didžiausių pastaraisiais metais – buvo uždaryta 171 Londono metropoliteno stotis (iš 270). Kadangi šia susisiekimo priemone kasmet pasinaudoja apie 1,3 milijardo keleivių, tai, remiantis Oksfordo-Kembridžo mokslininkų išvada, galima teigti, jog apie 60 milijonų londoniečių pasirinko naujus, optimalesnius maršrutus. „Manome, kad informacija, gauta analizuojant streikų pasekmes padeda gerinti metropoliteno veiklos efektyvumą“, – teigia  dr. Shaun Larcom , vienas iš mokslinio projekto bendraautorių. – Savo ruožtu nedidelei keleivių daliai, kuri buvo priversta eksperimentuoti ir surado geresnius maršrutus, gaunama nauda nusveria dėl streiko patirtus nepatogumus. Ypač turint galvoje ilgesnį laiko tarpą, – pastebi Kembridžo mokslininkas.

 

 

Šaltiniai: ruconnect.co.uk; cambridge-news.co.uk

Parengė: lprofsąjungos.lt