Neretai įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau – įmonė) pasitaiko atvejų, kai darbdavys dėl vienos ar kitos priežasties turi siaurinti savo veiklos mastą ar net gi visiškai nutraukti savo įmonės veiklą. Dažniausiai, būtent dėl to, iš darbo atleidžiami darbuotojai. Atleidimo iš darbo metu Lietuvos Respublikos įstatymai numato darbdavio pareigą išmokėti atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką.

Išeitinės išmokos tikslas – finansiškai paremti tuos asmenis, kurie praranda darbines pajamas, kai su juo nutraukiama darbo sutartis ne dėl jų kaltės.

Išeitinė išmoka yra garantinio pobūdžio, ji nėra atlyginimas už darbą ir skirta įstatymų nustatytais atvejais atleistam iš darbo darbuotojui. Dėl šios priežasties išeitinė išmoka, kaip garantinė išmoka, yra prilygintina darbo užmokesčiui.

LR darbo kodekso (toliau – LR DK) 140 straipsnio 1 dalyje numatomos darbuotojų, atleidžiamų LR DK 129 straipsnio ir 136 str. teisės.

Atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva pagal LR DK 129 straipsnio ir pagal 136 str. 1 d. 6 punktą, atleidžiamam darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje (DK 140 str. 1 d.):

1) iki dvylikos mėnesių – 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio;

2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių – 2 VDU;

3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių – 3 VDU;

4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių – 4 VDU;

5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – 5 VDU;

6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – 6 VDU.

Naujojo socialinio modelio rengėjai siūlo pakeisti šias nuostatas, ir apriboti darbdavio išmoką darbuotojui. Tokiu atveju VDU turėtų neviršyti dviejų minimaliųjų mėnesinių algų sumos ar net puse VDU, jei darbuotojas dirba trumpiau nei vienerius metus.

Pagal naujausius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, Lietuvoje vidutinis mėnesinis apdraustųjų visomis socialininio draudimo rūšimis, išdirbusių vienoje darbovieteje, skaičius pagal darbo stažą 2015 m. I ketv. – 1278431.  Todėl galime tik įsivaizduoti kiek darbuotojų paliestų nauji Darbo kodekso pakeitimai, o tuo pačiu ir sumažėjęs VDU, kuris, kaip žinia, imamas kaip pagrindas skaičiuojant išeitinę išmoką.

Panašu, kad valdantieji nepavargsta ieškoję būdų, kaip įspausti citrinos į visuomenės gyvenimą. Tačiau mes vadovaujamės posakiu: „jeigu gyvenimas (šiuo atveju valdantieji) tau duoda citriną, pasidaryk iš jos citrinų sulčių“ (Deilas Karnegis). Todėl pro pirštus to praleisti neketiname.