Balandžio 21 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje socialiniams partneriams be didelio vargo pavyko sutarti dėl minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimo nuo liepos mėn. 25 eurais. Mat šio pasiūlymo autorė – Vyriausybė, kuri dar pernai nepalaikė MMA kėlimo iniciatyvų. Tiesa, ultimatyviai dėl MMA nustatymo mechanizmo kalbėjęs Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė, kad MMA kėlimui pritariantis paskutinį kartą. MMA nustatymas esą turėtų būti ne „politinis žaidimas“, o ekonominiais rodikliais pagrįstas procesas.

Daug daugiau aistrų sukėlė mokslininkų siūlomo naujojo Darbo kodekso svarstymas. Profesinių sąjungų atstovai „gavo pylos“ ir iš socialinio modelio rengėjų, ir iš darbdavių pusės „už nederybines pozicijas“, noro susitarti nerodymo. Darbuotojų atstovai savo ruožtu teigė nuolat patiriantys spaudimą dėl skubėjimo ir priekaištavo, kad jeigu socialiniai partneriai būtų dalyvavę DK rengime nuo pat pradžių, „aštrių kampų“ būtų buvę mažiau.

Darbo santykių komisijai prie LR trišalės tarybos iki šiol pavyko išnagrinėti Darbo kodeksą iki II dalies IV skyriaus. Punktai, dėl kurių nesuderėta, gulė į šios dienos Trišalės tarybos darbotvarkę. Susitarti pavyko tik dėl vienos nuostatos: sutarta dėl išbandymo laikotarpio, kuris šiuo metu netaikomas tam tikroms kategorijos darbuotojams. Nutarta, kad išimčių neturėtų būti.

Nesutarimai

Profesinės sąjungos pageidavo, kad naujajame DK būtų sugrąžinta nuostata: „Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai“. Modelio rengėjų vadovas prof. Tomas Davulis teigė, jog ji buvo išimta, nes esą vis tiek realybėje „neveikia“. Jį palaikė darbdavių ir Vyriausybės atstovai, fiksuotos skirtingos nuomonės.

Išsiskyrė nuomonės ir dėl 22 str. „Informacija apie darbo santykių būklę darbdavio įmonėje,įstaigoje, organizacijoje“. Darbdaviai mano, kad skelbtinos informacijos kiekį reiktų sumažinti, profsąjungos su tuo nesutinka. 

Mokslininkų manymu, Kodekse turėtų būti nuostata, įpareigojanti šalis vengti interesų konflikto (23 str.). Socialinių partnerių nuomonės dėl to vėl išsiskyrė, profesinių sąjungų atstovai mano, kad to nereiktų reglamentuoti.

Nesutarta ir dėl vaizdo stebėjimo bei garso įrašymo darbo vietoje. Profsąjungos pageidavo, kad imantis šių priemonių būt gautas darbuotojų atstovų sutikimas. Darbdavių atstovai teigė, jog dėl šio dalyko niekada nepavyks susitarti, o prof. T. Davulis vėl pažymėjo, kad „tai neveiks“.

Atidėtas ir punktas dėl to, kad darbo sutartyje galima nukrypti nuo Kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių. Tam nepritarė profesinės sąjungos, nes mano, kad darbuotojas gali būti priverstas „susitarti“ ir dėl blogesnių darbo sąlygų (32.4).

Nesusitarta dėl mokymo išlaidų atlyginimo, taip pat dėl sankcijų nesilaikant nekonkuravimo sutarčių.

Nagrinės toliau

Balandžio 28 d. Darbo santykių komisijai prie LR trišalės tarybos turėtų toliau svarstyti Darbo kodeksą „papunkčiui“. Komisijos pirmininkė Eglė Radišauskienė paragino profesines sąjungas kuo greičiau pateikti pasiūlymus straipsniams, kurie bus svarstomi šiame posėdyje, ką darbdaviai esą jau padarę.

Trišalei tarybai pirmininkaujanti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pažadėjo, kad profsąjungos „pasistengs“, tačiau esą labai trūksta laiko, nes pozicijas reikia derinti su savo organizacijomis, po to – tarpusavyje tarp nacionalinių centrų. Pasak jos, galiojantis Darbo kodeksas buvo svarstytas dvejus metus, o dabar norima šį darbą padaryti per du mėnesius. Ministro Pirmininko patarėjas Audrius Misevičius ironizavo, kad jeigu profesinės sąjungos „prieis prie to, kad atsiklaus kiekvieno nario“, tai procesas užtruks labai ilgai.

Į prof. T. Davulio repliką, kad profsąjungų teisininkai turbūt netikę, kad „nepaveža“ tokio krūvio, sureagavo Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Svajūnas Andriulis teigdamas, kad „nepajėgūs“ greičiausiai savo darbo laiku neatlikę socialinį modelį rengę mokslininkai.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, http://lprofsajungos.lt/