LPSK Moterų centras parengė naujo socialinio modelio komentarus ir kreipėsi dėl to į Seimo Parlamentinės moterų grupės narę Giedrę Purvaneckienę, nes rytoj Parlamentinė moterų grupė turės konferenciją ir suformuos rezoliuciją Premjerui dėl naujo socialinio modelio.
Lietuvos Respublikos Seimo Moterų Parlamentinės
grupės narei Giedrei Purvaneckienei
2015-04-09
DĖL DARBO KODEKSO PROJEKTO
LPSK Moterų centras, kurio tikslai vienyti profesinių sąjungų nares moteris, atstovauti moterų teises, siekiant lygių galimybių darbe, visuomenėje, politikoje, šeimoje, kovoti prieš diskriminaciją, išnaudojimą ir pan. susipažino su nauju LR Darbo kodekso projektu ir susirūpino dėl daugelio svarbių lyčių lygybei nuostatų, socialinių garantijų dirbančioms moterims.
Norime pastebėti, kad visose direktyvose ir perkėlimo taisyklėse nurodoma, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai negali būti perkeliami taip, kad pablogintų esamais nacionaliniais teisės aktais įtvirtintą moterų padėtį. Taigi, net Europos Sąjungos teisė draudžia pabloginti moterų darbuotojų padėtį ir TAS TEISĖS AKTAS, Į KURĮ PERKELIAMA jokiu būdu neturi pabloginti moterų padėties, lyginant su esamomis garantijomis, teisėmis ir galimybėmis.
Esamas projektas daugelį svarbių lyčių lygybei nuostatų tokios, kaip pvz., darbo užmokesčio nustatymas (vienodas atlyginimas už vienodą ir vienodos vertės darbą) darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus (motinystės apsauga) siūlo perkelti į kolektyvines darbo sutartis. Tačiau Direktyva laikoma perkelta tik tada, kai ji perkeliama į nacionalinius teisės aktus, o ne į kolektyvines sutartis.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, jau yra perkėlusi į savo teisės aktus ES lyčių lygybės direktyvas darbo, užimtumo ir socialinės apsaugos srityse, visų pirma Darbo kodekse. Tačiau, tai, kad pateiktoje informacijoje moterų ir vyrų lygybės klausimai, ypač susiję su ES lyčių lygybės direktyvomis užimtumo ir darbo sritimis, nėra minimi, kelia riziką, kad rengiant būsimuosius teisės aktų projektus gali būti neperkelti ar netinkamai perkelti ES lyčių lygybės teisės aktai.
Pavyzdžiui, naujajame socialiniame modelyje reikėtų paminėti bent keletą svarbiausių klausimų:
- moterų ir vyrų vienodo atlyginimo už vienodą ir *vienodos vertės darbą* klausimas;
- moterų ir vyrų lygias galimybės darbo rinkoje: priimant į darbą, užtikrinant vienodas darbo sąlygas ir karjeros galimybes, lyčių lygybės planavimas darbovietėse (Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijos);
- moterų ir vyrų pensijų skirtumų klausimas;
- darbo ir šeimos suderinamumo problemą;
- vyresnio amžiaus moterų kvalifikacijos kėlimą;
- moterų ir vyrų, grįžtančių po ilgesnio laiko (vaiko priežiūros atostogų), kvalifikacijos kėlimą, ir pan.;
- garantijos nėščioms moterims, moterims motinystės atostogose, moterims turinčioms mažamečių vaikų. Kaip bus su tėvystės atostogomis, o kaip bus su vaiko priežiūros atostogomis. Ar socialiniame modelyje tikrai aiškiai įvertinta, ar jis nepablogins moterų padėties.
LPSK Moterų Centrui ypač didelį susirūpinimą kelia smarkiai sumažėjusios garantijos nėščioms ir vaikus iki trijų metų auginančioms moterims pagal naują Darbo kodekso projekto 60 straipsnį.
Jeigu bus įteisintos Darbo kodekso projekto 60 str. 1 d. nuostatos, tai neigiamai atsilieps šalies demografinei situacijai Lietuvoje, kuri ir dabar kelia susirūpinimą. Tikėtina, kad jaunos moterys, norėdamos išsilaikyti darbo rinkoje (jeigu darbo vieta bus saugoma tik 4 mėnesius), motinystės planus atidės neribotam laikui. Sunku net įsivaizduoti, kokiai įstaigai jauna motina galėtų patikėti prižiūrėti vos 4 mėnesių kūdikį. Nereikia pamiršti, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau ne vienus metus iš eilės konstatuojamas lopšelių-darželių trūkumas.
Ne mažesnį nerimą kelia ir šio straipsnio 3 d. nuostatos. Neabejojame, kad tai būdas pabloginti darbuotojų (ypač jaunų moterų) darbo sąlygas arba net jais/jomis „atsikratyti”, jeigu to “kito darbo” neatsirastų.
Atsižvelgiant į minėtas priežastis ir pasekmes, manome, kad būtina palikti dabartiniame Darbo kodekse įtvirtintas garantijas dėl nėščių moterų ir darbuotojų, auginančių vaikus iki 3 m. amžiaus.
LPSK Moterų Cento
Pirmininkė
Irena Petraitienė