Kovo 24 d. Lietuvos trišalėje taryboje pagaliau pristatytas mokslininkų metus kurtas socialinio ir modelio projektas. Tarybos nariai turėjo progos užduoti rengėjams labiausiai rūpimus klausimus, o darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos nuo šiol kibs į rimtą darbą – nagrinės naująjį Darbo kodekso projektą ir derins pozicijas. Tiesa, pozicijos jau nesutapo kalbant apie tai, kiek turėtų užtrukti pats procesas. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pasiūlė nusistatyti vadinamąjį galutinį terminą, iki kurio neradus sutarimo Vyriausybei ir Seimui būtų teikiamos skirtingos partnerių nuomonės.
Tokį pasiūlymą kategoriškai atmetė profesinės sąjungos, nors jis patiko Vyriausybės atstovams, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė prašė nevilkinti proceso.
Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas balandžio 21 d., tačiau neįsipareigota jame pateikti galutinių partnerių pozicijų. Iki tol profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai posėdžiaus nuolatinėje darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos.
Gausiai į Trišalės tarybos posėdį besirenkančiuosius prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasitiko grupelė žmonių, laikančių plakatą „Ne – vergoviškam socialiniam modeliui“, Lietuvos bei profesinės sąjungos „Solidarumas“ vėliavas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė posėdžio pradžioje palinkėjo „susiklausymo“, išgirsti ir suprasti bei priimti naudingus sprendimus ir pradėti dirbti „kaip moderni, šiuolaikiška valstybė“.
Mokslininkų grupės vadovas prof. Tomas Davulis pristatė daugiausiai aistrų keliantį naująjį Darbo kodeksą, tiksliau – septynias jo dimensijas: darbo santykių lankstumą, kolektyvinių sutarčių ir darbuotojų dalyvavimo stiprinimą, lengvatas mikroįmonėms, biurokratinės naštos mažinimą, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, mokymąsi visą gyvenimą, lyčių lygybę ir nediskriminavimą.
Jo teigimu, klaidinga manyti, kad dabartinis kodeksas labiau gina darbuotojus, nes nemažai jo nuostatų tiesiog neveikia. Pavyzdžiui, krizės laiku buvo atleidžiama kasmet po 40 tūkst. darbuotojų, tačiau tik ketvirčiui jų buvo išmokėtos išeitinės išmokos kaip priklauso, kiti išėjo šalių susitarimu arba savo noru. Beveik neveikia ir informavimo bei konsultavimo prievolė darbdaviams. „Reikia matyti save konkurencinėje aplinkoje, o neužsibarikaduoti“, – kalbėjo profesorius.
„Tai yra bandymas rasti balansą, kas yra aktualu, kas nebe, kas galėtų padėti Lietuvai, kas ne, kas naudinga darbdaviams, kas darbuotojams. Nepriimdami Darbo kodekso, siųsime blogą signalą visiems“, – sakė Tomas Davulis.
Mokslininkai esą tyrė daugelio šalių modelius, svarstė, kas tiktų Lietuvai, įvertino darbo santykių kultūrą, tradicijas ir pasiūlė būtent tokį modelį. Jis pabrėžė, kad yra įmanomi kompromisai, derybų stalas – platus, galima įrašyti ir kitus skaičius dėl daugiausiai ginčų keliančių išeitinių išmokų ar įspėjamojo laikotarpio.
Socialiniai partneriai padėkojo mokslininkams už atliktą didelį darbą, o D. Arlauskas pastebėjo, jog jis šiame kodekse mato daugiau „preferencijų“ profesinėms sąjungoms nei darbdaviams.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius pasiūlė laikytis standartinės procedūros: mėnesio laikas būtų skirtas teikti pastaboms, o lygiagrečiai vyktų diskusijos Trišalėje taryboje su socialiniais partneriais. Tada Darbo kodekso projektas keliautų į Teisingumo ministeriją, po to – į Vyriausybę. Viceministro teigimu, tai – „ne pageidavimų koncertas: tinka, patinka“, proceso tikslas – pagerinti parengto dokumento kokybę.
Profesinių sąjungų atstovai teigė, jog skubėti jokiu būdu negalima. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės, reikia profsąjungoms ir tarpusavyje pasitarti, ir su darbdaviais derinti, „jeigu norime atrasti kompromisinį variantą, o ne viską atmesti“.
D. Arlauskas kvietė elgtis atsakingai, grasinimai išeiti į gatves, pasak jo, šioje geopolitinėje situacijoje yra neatsakingi.
Trišalėje taryboje taip pat buvo pristatytos socialinio draudimo reformos gairės, jas komentavo prof. Romas Lazutka. Dr. Ieva Povilaitienė pakomentavo Užimtumo įstatymo projektą.
K. Krupavičienė taip pat informavo, kad balandžio 13 d. rengiamas didelis profesinių sąjungų pasitarimas, į kurį bus kviečiamos ir kitos, Trišalėje taryboje neatstovaujamos profsąjungos.
Trišalės tarybos pirmininkės Maistininkų profesinės sąjungos vadovės Gražinos Gruzdienės pasiūlymui kreiptis į nacionalinį transliuotoją LRT dėl viešos Trišalės tarybos narių ir piliečių diskusijos pritarta nebuvo.
Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, http://www.lprofsajungos.lt/