Vasario 18 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ surengė diskusiją „Jei neturėsime teisės streikuoti, kaip apginsime darbuotojų teises?“. „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė informavo, kad šią dieną skirti streikų temai paragino Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC), sunerimusi dėl darbdavių grupės išpuolių prieš Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 87, saugančią darbuotojų teisę streikuoti. TDO žada kreiptis į Tarptautinį teisingumo teismą (TTT), kuris turėtų išspręsti ginčą dėl teisės streikuoti.

Išklausius Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovių komentarus, konstatuota, kad Lietuva palaiko profesinių sąjungų poziciją.

Vėliau streikų patirtį turinčių profesinių sąjungų pirmininkai dalijosi savo patirtimi, o kai kurie jų apskritai suabejojo, ar reikia ginti teisę, kuria Lietuvoje retai naudojamasi.

Socialinio modelio rengėjų pozicija

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslinių tyrimų centro vyr. specialistė Aušra Bagdonaitė pristatė socialinio modelio rengėjų poziciją dėl streikų. Be kita ko, naujajame Darbo kodekse mokslininkai siūlo sustiprinti darbuotojų atstovų apsaugą, keisti kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių, darbo ginčų reglamentavimą. Viena iš naujovių – pasiūlymas, kad kolektyvinės sutartys būtų taikomos tik ją sudariusių organizacijų – profesinės sąjungos ar darbdavių organizacijos nariams.

Siūloma atskirti darbo ginčus dėl teisės ir dėl interesų. Darbo ginčai dėl teisės būtų sprendžiami darbo ginčų komisijose, o nesutikus su jos sprendimu – teismuose. Iškilus kolektyviniam ginčui dėl interesų, būtų sudaroma šalių darbo ginčo komisija, kurioje neradus sprendimo, atsirastų galimybė rinktis tarpininkavimą arba darbo arbitražą. Jeigu per dešimt darbo dienų šalys nesutartų dėl tarpininko, būtų galima kreiptis į darbo arbitražą. Juos siūloma sudaryti prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių, trys arbitrai būtų parenkami šalių sutarimu, o nesusitarus du būtų skiriami, reiktų susitarti dėl trečiojo. Arbitražo sprendimas būtų privalomas.

Dokumento projekte numatyta, kad streikas galėtų būti skelbiamas tokiu atveju, jei ginčo komisija konstatuoja neišspręstą ginčą arba darbdavys nedeleguoja narių į ginčo komisiją, o tarpininkas konstatuoja neišspręstą ginčą arba darbo arbitražo sprendimo nevykdo darbdavys. Streiko skelbimas būtų išskirtinai profesinių sąjungų reikalas, o jo skelbimui turėtų pritarti vienas ketvirtadalis profsąjungos narių.

Lietuva palaikys TDO

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė pristatė TDO darbdavių grupės poziciją. Jie maną, kad TDO konvencija Nr. 87 nieko apie teisę streikuoti nesako, darbuotojai esą per plačiai ją interpretavo. Tuo tarpu LPK nesanti tokia kategoriška, „nuosaikiai žiūri į šią konvenciją“, juolab kad ji ne kartą aiškinta, kaip suteikianti teisę streikuoti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamento Tarptautinės teisės skyriaus specialistė Neringa Dulkinaitė informavo, kad kitą savaitę TDO rengia trišalį susitikimą dėl teisės į streiką, todėl buvo prašoma visų pusių nuomonės. Pasak jos, Lietuvos Vyriausybė labiau palaikanti profesinių sąjungų pusę, ji taip pat pasisakė ir už kreipimąsi į TTT, o visos ES pozicija esanti už teisės į streiką užtvirtinimą TDO kontekste.

Ar reikia ginti tai, kuo nesinaudoji?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko Artūro Černiausko teigimu, panašu, kad „streikų problema“ liks neišspręsta ir naujajame Darbo kodekse. Dabar gi Lietuva pagal streikų skaičių yra priešpaskutinė ES, mus lenkia tik Latvija. Pasak LPSK vadovo, Lietuvoje vidutiniškai per metus streikuoja 2-3 tūkst. darbuotojų, o tai yra mažai. Jis apgailestavo, kad ir ateityje nežadama įteisinti solidarumo streikų.

Lietuvos darbo federacijos (LDF) Utenos apskrities skyriaus pirmininkas Vilhelmas Čekuolis priminė susirinkusiesiems UAB „Švyturys-Utenos alus“ atvejį, kai teismas uždraudė streiką pripažinęs alaus gamybą gyvybiškai svarbiu visuomenės poreikiu. Pasibaigus teismų epopėjai Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga kreipėsi į TDO dėl profesinių sąjungų teisių suvaržymo, o viso to rezultatas – Darbo kodekse atsirado nuostata, kad apribojimas skelbti streiką netaikomas kolektyvinėje sutartyje numatytoms deryboms pasibaigus šalių nesutarimu.

Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas Jonas Petraška pabrėžė, kad pabrėžė, kad esmė nėra streikas, o susitarimas. Jis piktinosi, kad Vyriausybė rūpinasi profsąjungų neskaitlingumu, nors „mums užtektų, kad būtų gerbiami tie nariai, kurie jau yra“. Buvo prisimintas ir „Vilniaus viešojo transporto“ teismų uždraustas streikas, nors Lietuvos aukščiausiasis teismas vėliau konstatavo, kad jis būtų buvęs teisėtas.

Daugiausiai streikų surengusios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas apgailestavo, kad profesinės sąjungos Lietuvoje mažai naudojasi teise streikuoti. Jis teigė manantis, kad dažniausiai profsąjungų vadovai nesiima atsakomybės rengti streikus, o ko nors išmokti, taip pat ir pilietiškumo, galima bandant daryti, o ne vien tik apie tai kalbant. LŠDPS pirmininkas, užsiminęs apie solidarumo streikus, suabejojo ar Lietuvoje kas nors imsis streikuoti palaikydami kitus, kai net už save nedrįstama pakovoti. „Bent, manau, netrukdykime vieni kitiems, ko dar pasitaiko, ir tai bus didžiausias palaikymas“, – replikavo Andrius Navickas.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladmir Banel retoriškai klausė kolegų, kam reikia ginti teisę, kuria nesinaudoji, o štai pareigūnai Lietuvoje neturi teisės streikuoti, tačiau NPPSS „politikus motyvuoja“ kitais būdais. Vladimir Banel papasakojo apie itališkus pasieniečių streikus, įvairius protesto renginius, akcijų ciklą per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m., kurį vainikavo Vergų choras. Pastarieji renginiai „laimėjo“ papildomus 40 mln. litų 2014 metų biudžete. Vladimir Banel teigė, kad NPPSS siekia įgyti teisę streikuoti, kai kurios ES šalyse pareigūnai tokia turį, o kolegoms palinkėjo išradingumo ir kūrybiškumo. 

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, http://www.lprofsajungos.lt/