Kaip rodo naujausi duomenys, per praėjusius metus, kuomet visos savivaldybės piniginę socialinę pašalpą skyrė vykdydamos savarankišką funkciją, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius, lyginant su 2013 m., sumažėjo 26,2 proc.

„Susumavus 2014 metų duomenis galime patvirtinti, kad pasirinktas piniginės socialinės paramos sistemos pertvarkos kelias pasiteisino – pasitelkus detalesnę atvejų analizę, geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, įtraukus bendruomenes, skatinant žmones dirbti ir užsidirbti, o ne gyventi vien iš pašalpų, piniginė socialinė parama tapo tikslingesnė, skiriama tiems, kam išties reikalinga ir reikiamu laiku“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Vidutiniškai per vieną 2014 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 140,3 tūkst. asmenų (4,8 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2013 metais, išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 29,4 proc. (nuo 508,2 iki 358,8 mln. litų).

Vidutiniškai per vieną 2014 metų šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 192,9 tūkst. asmenų (6,6 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per vieną 2014 metų mėnesį, palyginti su 2013 metais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 5,9 proc. (nuo 204,9 iki 192,9 tūkst. asmenų).

Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2014 metus išleista 29,3 proc. mažiau lėšų nei per 2013 metus – išlaidos sumažėjo nuo 152,3 mln. litų iki 107,7 mln. litų.

Ministrė A. Pabedinskienė ne kartą yra kreipusis į savivaldybes primindama socialinei paramai nepanaudotas lėšas skirti socialiniams poreikiams tenkinti.

Ministerija taip pat primena, kad tais atvejais, kuomet išmokos naudojamas ne pagal jų tikslinę paskirtį, savivaldybės, teikdamos piniginę socialinę paramą asmenims, patyrusiems socialinę riziką, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Nepinigine forma socialinė pašalpa gali būti teikiama maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybių tarybų nustatytais būdais.

Nuo šių metų visos Lietuvos savivaldybės piniginę socialinę paramą – socialines pašalpas bei būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas – teikia pagal vieningą modelį, t.y. vykdydamos savarankiškąją funkciją. Ši parama finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų, tam 2015-iesiems skirta 226,7 mln. eurų (782,9 mln. litų).

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija