Europoje įsibėgėjo diskusija dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP). Derybos tarp JAV ir Europos Sąjungos dėl šio dokumento prasidėjo 2013 m. vasarą, juo siekiama suaktyvinti ekonominį bendradarbiavimą tarp dviejų kontinentų: būtų sukurta bendra ekonominė erdvė, turinti 800 mln. vartotojų. Tačiau Europos nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais: už uždarų durų vykstančių derybų rezultatas greičiausiai bus palankus tik stambiesiems koncernams, o viešasis interesas gali labai nukentėti.
Praeitų metų vasarą iniciatyvinė grupė kreipėsi į Europos Komisiją ketindama registruoti Europos piliečių iniciatyvą (EPI) ir pradėti rinkti parašus prieš TTIP. Surinkus vieną milijoną europiečių parašų, EK turėtų sureaguoti į peticiją. Tačiau Komisija pasielgė netikėtai – visai neregistravo šios iniciatyvos.
Šiuo metu savarankiškai suorganizuota EPI, kurią remia virš 300 Europos organizacijų, renka parašus be Briuselio leidimo, peticiją jau pasirašė virš milijono žmonių. Be to, EK sprendimas apskųstas Europos žmogaus teisių teismui.
Taigi, kas ta Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystė, kam ji naudinga, kas už tai sumokės, kas pasikeis? Atsako savaitraštis stern.de.
Grėsmė aukštiems europiniams standartams
Partnerystė turėtų turėtų paskatinti augti tiek JAV, tiek Europos ekonomikas. Bertelsmano fondo atliktoje studijoje teigiama, kad iš viso atsirastų iki dviejų milijonų naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad Vokietijoje realusis darbo užmokestis dėl TTIP išaugtų 1,6 proc. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalba apie impulsą pasaulinei ekonomikai. Pirmosios diskusijos apie laisvąją prekybos zoną, kaip atsaką augančioms Azijos šalių ekonomikoms, prasidėjo dar 1990-ųjų pabaigoje.
Didieji Europos koncernai, eksportuojantys į JAV, daug laimėtų iš TTIP, nes būtų daug lengviau parduoti savo produkciją.
Nebelikus muitinių, prekių ir paslaugų kainos, tikėtina, kristų. Be to, būt susitarta dėl vieningų standartų, taikomų produktams ir paslaugoms. Pavyzdžiui, jeigu į rinką JAV būtų išleistas koks nors medikamentas, tai Europoje jokių papildom testų daryti nebereikėtų.
Tačiau kaip tik šie vieningi standartai ir kelia Europos vartotojams rūpestį. Tai, kas JAV be problemų nugula į parduotuvių ir vaistinių lentynas ar į amerikiečių lėkštes, niekaip neįveiktų aukštų kokybės reikalavimų Europoje. Pasibaisėtinas dalykas JAV yra viščiukų „maudymas“ chlore dezinfekcijos tikslais. Taip pat ir hormonų vartojimas mėsos produkcijai JAV yra ne problema, o ir genetinio modifikavimo standartai maisto gamyboje ten yra gerokai atsilikę nuo europinių.
Nevyriausybinės organizacijos baiminasi, kad pirmiausia nukentės aukšti europiniai standartai energetikos, sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, darbuotojų teisių srityse. Skalūnų išgavimas plėšymo būdu, įsitvirtinęs JAV, taip pat gali paplisti ir Europoje. Europiečiai kritikuoja ir galimą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų privatizavimą.
EK tuo tarpu bando išsklaidyti visas abejones dėl TTIP, esą tai nėra koncernų pageidavimų koncertas.
Verslas galės apskųsti valstybes
Daug kritikos sulaukia ir tai, kad aptarinėjant TTIP sąlygas dalyvauja daug lobistų. „Iš vidinių EK dokumentų žinome, kad komisija reikšmingoje pasirengimo deryboms fazėje susitiko beveik vien išimtinai su koncernais ir jų lobistais, – sako nekomercinės organizacijos „Corporate Europe Observatory“, tyrinėjančios korporacijų ir jų lobistinių grupių įtaką, daromą ES politikai bei institucijoms, atstovė Pia Eberhard. – Tuo tarpu nebuvo surengtas nė vienas susitikimas su kokia nors aplinkosaugos, vartotojų teisių apsaugos organizacija ar profesine sąjunga“.
Kritikuojama ir derybų eigos skaidrumo stoka. Iki šiol nėra oficialiai prieinamas įgaliojimas, kurio pagrindu Europos Komisija derasi su JAV. Šią „paslapčių saugyklą“ pirmiausia kritikuoja vartotojų teisių saugotojai ir nevyriausybinės organizacijos.
Ypatingo dėmesio sulaukia vadinamoji investicijų apsauga. Ateityje koncernai galės apskųsti valstybėje galiojančius aplinkos ar socialinės apsaugos įstatymus, jeigu manys, kad jie trukdo jų verslui. Ieškinį bendrovė galės teikti ir prieš valstybę, jeigu jausis diskriminuojama šalies įstatymų. Maža to, ji galės reikalauti ir žalos atlyginimo. Geresnės investicijų apsaugos ir palankesnių apskundimo galimybių pareikalavo Amerikos energetikos gigantė „Chevron“. Už šio reikalavimo slepiasi koncerno planai ir Europoje pradėti taip smarkiai, ypač Vokietijoje, kritikuotą skalūnų išgavimą plėšymo būdu.
Derybas pristabdė NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) špionažo skandalas, tačiau nepaisant to, jos vis tiek bus tęsiamos. Nemažai politikų Briuselyje reikalavo sustabdyti derybas, tačiau konservatoriai ir liberalai tam pasipriešino.
Tuo tarpu baigėsi derybos tarp ES ir Kanados dėl prekybos sutarties (angl. CETA), tačiau iki šiol ji nėra ratifikuota. Tai – svarbus žingsnis pakeliui į TTIP. Tikimasi, kad Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartis bus parengta iki 2015 m. pabaigos. Tačiau gali iškilti kliūtis: neatmetama, kad sutarčiai turės pritarti ES šalių nacionaliniai parlamentai. Tokiu atveju derybos gali būti atnaujintos, o tai, ES prekybos komisaro Karel De Gucht teigimu, reikštų, kad „reikalas yra žuvęs“.
Pasirašyti iniciatyvą galite http://stop-ttip.org/zenklas/