Baigiamas kurti naujasis Darbo kodeksas, kuriuo ketinama liberalizuoti darbo santykius, darbuotojų atstovams kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikisi iš mokslininkų, kuriančių Lietuvos socialinį modelį (apimantį užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą), visų teisės aktų projektų sulaukti iki metų pabaigos.
Nekantriai laukusieji informacijos apie naują Darbo kodeksą jos sulaukė gruodžio 10 d., kai konferencijoje buvo pristatyta „sukurto darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio ataskaita ir modelio rezultatai“. Tačiau visas dokumentas dar nėra paviešintas iki šiol, nors konferencijoje ne vienas mokslininkas užsiminė, jog ministerija jau yra gavusi nemažai teisės aktų projektų.
Štai kolektyvinius darbo santykius reglamentuojantys teisės aktų projektai, anot juos kūrusios Vilniaus universiteto doc. Daivos Petrylaitės, ministerijai yra įteikti dar vasarą.
Pagal planą pagrindinės Darbo kodekso nuostatos turėjo būti paskelbtos rugsėjo 1 d., o visas kodeksas turėjo būti pristatytas lapkričio 15 d. PN šaltinių teigimu, projekto (pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto įgyvendinimo priemonės „Viešųjų politikų reformų skatinimas“), kuriuo remiantis kuriamas minėtas modelis, veiklos vėluoja mėnesį. Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bus gavusi visus teisės aktų projektus, jie esą bus pristatyti LR trišalei tarybai, o sausį su jais ketinama supažindinti visas interesų grupes.
Darbuotojų atstovai nesidžiaugia
Eksperte nuo profesinių sąjungų į modelį kuriančiųjų ekspertų grupę pakviesta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teisininkė Jolanta Cinatienė kūrė Darbo kodekso Darbo užmokesčio skyrių. Darbo grupės vadovui prof. Tomui Davuliui šis projektas įteiktas iki rugsėjo 1 d.
Iš profesinių sąjungų lyderių ir darbdavių atstovų komentarų spaudoje matyti, kad pirmieji, susipažinę su naujojo dokumento gairėmis, nuogąstauja, antrieji džiūgauja.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas portalui 15min.lt teigė, kad ir dabartinis Darbo kodeksas yra pakankamai lankstus, daug ką galima išsiderėti per kolektyvines sutartis. Jis piktinosi, kad į profsąjungų pasiūlymus nekreipiama dėmesio. „Mus domina ne utopiniai įstatymai, o konkretūs sprendimai ir jų įgyvendinimas. Patys siūlome kai kuriuos kodekso keitimus, todėl diskusijų bus daug“, – naujienų portalui teigęs A. Černiauskas.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijui“ sakė, kad nematant bendro konteksto diskusija tampa gana sudėtinga. „Projektas teoriškai yra labai gražus – užimtumo ir socialinės apsaugos, saugumo darbo vietoje didinimas, bet iš pateiktų pasiūlymų dar sunku suprasti, ar tikrai tai netaps vienu iš būdų užimtumui sumažint“, – radijui kalbėjusi G. Gruzdienė.
Siūloma apeiti ir Trišalę tarybą
Emigracijos ekspertas, buvęs kandidatas į LPSK pirmininkus Dainius Paukštė straipsnyje „Diskutavome apie darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm“ taip pat kritikuoja siūlomą naujo darbo santykių reglamentavimą. „Man asmeniškai šis įstatymo projektas pasirodė pernelyg radikalus ir nesunokęs. Vaizdžiai tariant, siūlomas įstatymo projektas yra per ankstyvas, nes skirtas ne mūsų kultūrai ir ne pas mus susiklosčiusiems santykiams, ne mūsų darbdaviams bei esamai aplinkai: mūsų kaime esantį eismą arklių kinkiniais bandome sureguliuoti pagal XXI amžiaus greitkelio taisykles“, – teigia jis.
Gruodžio 17 d. Lietuvos socialinio modelio sukūrimo įgyvendinimo eigą mokslininkų grupė pristatė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kaip praneša LPSK, projekto užsakovės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai informavo, kad teisės aktų projektus pateikti svarstyti planuojama 2015 metų Seimo pavasario sesijai, o sausio-kovo mėn. jie būtų derinami su partneriais. „Įdomiausia tai, kad prof. dr. Tomas Davulis pasiūlė teisės aktų projekto paketo visiškai nesvarstyti Trišalėje taryboje, o teikti tiesiai LR Seimui“, – stebimasi LPSK teisininkės Evelinos Šilinytės parengtoje informacijoje.
Darbdaviai laukia naujovių
Tuo tarpu darbdavių atstovai sako seniai laukę „pokyčių“, nes dabartinis Darbo kodeksas esą yra moraliai pasenęs. Pristatydami naujojo modelio gaires apie Lietuvos „atsilikimą“ ne kartą kalbėjo ir mokslininkai: nemažai Darbo kodekse numatytų normų tiesiog neveikia, jų nesilaikoma, todėl jas esą reikia panaikinto ar keisti kitomis. Tačiau iš esmės, teigė prof. T. Davulis, kuriamas Darbo kodeksas esąs palankesnis darbuotojams nei darbdaviams.
Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė portalui 15min.lt sakė, kad Darbo kodeksas keičiamas teigiama linkme. „Mes likome visiškai užpakalyje. Visos valstybės, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų, tuos pokyčius padarė. Manau, kad ir socialdemokratai, nors tai ir kairiųjų pažiūrų partija, jaučia, kad pokyčiai būtini. Jų reikia ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams“, – kalbėjo R. Skyrienė.
Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, http://www.lprofsajungos.lt/