Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2014)
Žinoma, kad priverstinė pravaikšta, už kurią mokamas atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 300 straipsnį, yra tas laiko tarpas, kurį darbuotojas nedirba dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Priverstinė pravaikšta yra nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Už šį laikotarpį teismas darbuotojui priteisia vidutinį darbo užmokestį arba darbo užmokesčio skirtumą, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014, atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio yra išaiškinęs, jog šios kompensacijos paskirtis – kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsiradusius turtinius praradimus, užtikrinti dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui būtinų lėšų kompensavimą. Tačiau kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Dėl to kompensacijos dydis turi būti ne tik proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams, bet ir turi būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui. Kaip šioje nutartyje pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, turi būti atsižvelgta į šalis siejusių darbo santykių trukmę, atleisto darbuotojo įsidarbinimą kitur ir darbo užmokesčio gavimą, šalių elgesio įtaką teismo proceso trukmei, darbdavio atleidžiant iš darbo jau išmokėtas išmokas, į tai, ar priteista kompensacija nelems darbdaviui neproporcingų padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2014, konstatavo, kad kai prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti, kitaip, DK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išmokos dydis neatitiks šios išmokos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams.