Advokato Justo Vilio kontora, www.vilys.lt, Tatjana Spiridonova
(parengta remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012)
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 176 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Tuo atveju, jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, be to už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.
Taigi ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju turi būti atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Pastebėtina, kad šia norma, be kita ko, siekiama įgyvendinti DK 165 straipsnyje įtvirtintus atostogų tikslus, t. y. užtikrinti, kad darbuotojas poilsiui ir darbingumo susigrąžinimui turėtų lėšų. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad teisė į mokamas kasmetines atostogas darbuotojui suteikiama tam, kad jis pailsėtų, turėtų laiko pramogoms bei laisvalaikiui (žr., pvz., ESTT sprendimus bylose Vicente Pereda v. Madrid Movilidad SA, bylos Nr. C-277/08; Gerhard Schultz-Hoff v. Deutsche Rentenversicherung Bund, bylos Nr. C 350/06; Stringer ir kt. v. Her Majesty’s Revenue and Customs, bylos Nr. C 520/06).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas DK neįtvirtino konkretaus termino, prieš kiek laiko iki pageidaujamų atostogų darbuotojas turi išreikšti savo valią jas suteikti parašydamas prašymą dėl atostogų suteikimo darbdaviui. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 metų gegužės 24 dienos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2012, pažymėjo, kad šios nuostatos įtvirtina teisių ir pareigų vienovę, todėl darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios, kad darbdavys galėtų apsispręsti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl atostogų suteikimo ir įgyvendinti savo pareigą jas apmokėti DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais. Tik tuo atveju, kai darbuotojas tinkamai įvykdo savo pareigą informuoti darbdavį, darbuotojas įgyja teisėtą lūkestį, kad užmokestis už kasmetines atostogas bus sumokėtas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Pastebėtina, kad draudimo susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo likus mažiau kaip trims dienoms iki jų, bei dėl kitokios, nei nurodyta DK 176 straipsnio 2 dalyje, apmokėjimo už jas tvarkos DK nenustatyta. Tai reiškia darbdavio ir darbuotojo diskrecijos teisę susitarti ne tik dėl prašymo suteikti atostogas pateikimo terminų, bet ir dėl apmokėjimo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad šalių susitarimas gali būti išreikštas tiek raštu, pavyzdžiui, prašyme nurodant, kad darbuotojas sutinka gauti apmokėjimą už kasmetines atostogas kartu su atlyginimu (ar kitu laiku), tiek konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, darbuotojui pateikiant prašymą dėl atostogų likus vienai dienai iki jų pradžios, o darbdaviui tokį prašymą tenkinant, tačiau svarbu, kad susitarime būtų išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad darbuotojo veiksmai, kai darbuotojas prašymą dėl atostogų suteikimo pateikia likus mažiau kaip trims dienoms iki atostogų pradžios, laikytini ne jo kalte DK 176 straipsnio 2 dalies prasme, o darbuotojo valios išraiška nukrypti nuo įtvirtintos apmokėjimo už kasmetines atostogas tvarkos.
Kaip jau buvo minėta, DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojas gali pareikšti pageidavimą pratęsti atostogas tiek dienų, kiek buvo uždelsta apmokėti, jeigu darbuotojui tinkamai vykdant savo pareigas, t. y. ne dėl jo kaltės, užmokestis už kasmetines atostogas neišmokamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas, kaip ir jų suteikimas ar perkėlimas (DK 169 straipsnio 2 dalis, 174 straipsnio 1 dalis), yra darbuotojo teisė, derintina su darbdaviu, todėl darbuotojas, siekdamas pasinaudoti teise pratęsti atostogas, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Akivaizdu, kad tokią valią darbuotojas gali išreikšti ir dar realiai neprasidėjus atostogoms, bet jau egzistuojant jų apmokėjimo tvarkos pažeidimui. Darytina išvada, kad tuo atveju, kai prieš atostogas, atostogų metu ar per protingą terminą atostogoms pasibaigus, esant DK nurodytam pagrindui, darbuotojas neišreiškė pageidavimo pratęsti atostogas – darbuotojas įstatymo suteikta teise pasinaudoti nepageidauja. Tai reiškia, kad nutraukiant darbo sutartį, darbdaviui neatsiranda pareigos už šį laikotarpį mokėti piniginę kompensaciją.