2014 m. birželio 24 d.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 1 dalis nustato papildomas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus: darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, − dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.
Darbuotojui pareikalavus papildomo poilsio laiko, darbdaviui atsiranda pareiga jį suteikti. Konkreti poilsio suteikimo tvarka nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. DK 214 straipsnio 1 dalis nenumato tikslios sutrumpinto darbo laiko nustatymo tvarkos. DK numato, kad darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, savaitės darbo laikas gali būti sutrumpintas keturiomis valandomis. Suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams jų pageidavimu papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai. Jei papildomo poilsio laiko sumuoti nepageidaujate, turite teisę kiekvienos darbo savaitės trukmę sutrumpinti keturiomis valandomis. Tačiau DK nedetalizuoja, kokiu būdu savaitės darbo trukmė galėtų būti sutrumpinta – kurias savaitės dienas ir po kiek valandų ar minučių darbuotojas galėtų sutrumpinti. Taip pat DK nenumato, kokiu mažiausiu papildomo poilsio laiko tarpu darbuotojas galėtų pasinaudoti per konkrečią darbo dieną/pamainą. Darytina išvada, kad darbuotojas turi teisę prašyti, kad, pvz., tam tikros savaitės dienos pamaina jam būtų sutrumpinta 15 minučių darbo pamainos pradžioje ir/ar gale.
Dėl konkrečios papildomo poilsio laiko suteikimo tvarkos susitaria darbo sutarties šalys. Iniciatyvos teisė dėl pasinaudojimo DK 214 straipsnio 1 dalyje suteikta garantija priklauso darbuotojui: savo prašyme jis nurodo tiek konkrečią papildomo poilsio datą, tiek papildomo poilsio suteikimo būdą – papildomos poilsio dienos per mėnesį ar sutrumpintas darbo laikas per savaitę. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia dėl papildomo poilsio suteikimo prašyme nurodytomis sąlygomis. Jei šalys vieningo sprendimo dėl DK 214 straipsnio 1 dalies garantijos taikymo nepriima, laikoma, kad susitarimas dėl papildomo poilsio laiko suteikimo neįvyko, o šis poilsis suteikiamas kitu, abiems darbo teisinių santykių šalims priimtinu, laiku.
Darbdaviui nenustatyta teisė suteikti DK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos vienašališkai (t.y. jei darbuotojas pasinaudoti papildomu poilsio laiku nepageidauja), taip pat įstatymas nenumato galimybės darbdaviui vienašališkai spręsti dėl papildomo poilsio laiko suteikimo būdo bei tvarkos (papildomos poilsio dienos ar sutrumpinto darbo laiko bei kuriomis savaitės dienomis ir kokios trukmės papildomas poilsio laikas bus suteiktas). Atvejai, kai darbdavys vienašališkai nusprendžia dėl papildomo poilsio laiko pagal DK 214 straipsnio 1 dalį suteikimo tvarkos, pažeidžia darbuotojo teisėtus interesus, nes taip atimama darbuotojo teisė papildomu poilsio laiku pasinaudoti jam palankiu laiku. Minėtais darbdavio veiksmais yra galimai pabloginama darbuotojo padėtis ir pažeidžiamas darbo santykių subjektų lygybės principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuriuo draudžiama darbo teisės subjektų diskriminacija, t.y. kurios nors darbo santykių šalies teisių ir interesų suvaržymas. Pažymėtina, kad lygiateisiškumo principo tikslas yra užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat tinkamo darbo ir poilsio laiko nustatymą, kartu garantuoti ir teisingą bei sąžiningą papildomo poilsio laiko pagal DK 214 straipsnio 1 dalį suteikimą.
Nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojo (darbo ginčai), kilę dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, tarp jų ir dėl papildomo poilsio laiko suteikimo pagal DK 214 straipsnį, nagrinėjami DK XIX skyriuje „Individualus darbo ginčas“ nustatyta tvarka. Darbuotojas, nesutinkantis su darbdavio siūloma DK 214 straipsnio 1 dalies taikymo tvarka, gali tokią tvarką ginčyti ir kreiptis į darbo ginčų komisiją prie VDI teritorinio skyriaus. Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo institucija.