2014 m. birželio 13 d.
Birželio 12 d. advokatas N. Kasiliauskas konsultavo „Baltic organizing academy“ mokymų dalyvius darbo tarybos sudarymo, veiklos organizavimo klausimais, aptarė darbo tarybos pareigas bei teises ir kt.

 
Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina du subjektus, turinčius teisę atstovauti darbuotojams: profesinė sąjunga ir darbo taryba. Nors jų paskirtis ta pati – atstovauti darbuotojams ir ginti jų interesus, tačiau skiriasi joms suteikti įgaliojimai, sudarymo tvarka, tam tikri veiklos ypatumai.

Darbo taryba sudaroma tais atvejais, jeigu įmonėje nėra veikiančios  profesinės  sąjungos. Įmonėje, kurioje darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20, gali būti sudaroma tik viena darbo taryba. Jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, tokiu atveju darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų susirinkime, kuriame turėtų dalyvauti ne mažiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Darbo tarybą, atsižvelgiant į įmonės darbuotojų skaičių, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 narių.

Darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavęs rašytinį ne mažiau kaip vieno penktadalio įmonės darbuotojų pasirašytą pasiūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Darbdavys darbo tarybos rinkimų komisiją privalo sudaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio pasiūlymo gavimo dienos, o naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos. Toliau darbo tarybos rinkimų komisija organizuoja rinkimus.
Darbo taryba renkama trijų metų kadencijai.

Darbo tarybą išrinkus, jos įgaliojimai prasideda susirinkus į pirmą posėdį, kuriame išrenkamas darbo tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Darbo tarybos posėdžiai vyksta darbo metu, apie posėdį turi būti pranešta prieš 3 dienas. Posėdžiai turi būti protokoluojami.

Darbo tarybos narių kvalifikaciją, kuri reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms atlikti, keliama darbdavio lėšomis.