2014 m. kovo 27 d.
Kovo 25 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“.
Projektą pristačiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė paminėjo, kad apie tai jau prasidėjo diskusijos žiniasklaidoje ir „sukėlė jau aistrų“. Kadangi nėra užtikrintas pensijų sistemos ilgalaikis tvarumas, nelankstūs darbo santykiai, darbuotojai „nemotyvuoti dirbti“ ir pan., esą priimtas sprendimas kurti vieningą subalansuotą modelį. 85 proc. projekto vertės finansuojama iš ES struktūrinių fondų, likusi dalis – iš Vidaus reikalų ministerijos.
Bus kuriami du teisiniai administraciniai modeliai: darbo santykių (naujas Darbo kodeksas) ir valstybinio socialinio draudimo, bei sukurtas ir įdiegtas stebėsenos ir analizės modelis. Pirmame etape bus vykdoma Lietuvos situacijos analizė ir įvertinimas bei Europos valstybių praktikos analizė, po to būsianti modeliuojama nauja sistema ir kuriami jai reikalingi teisės aktų projektai.
Darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų projekte turinčios atsispindėti tokios nuostatos: lankstus darbo laiko reguliavimas, atleidimo iš darbo reglamentavimo pritaikymas prie rinkos sąlygų, administracinės naštos darbdaviams sumažinimas. Projekte turėtų būti „įdėtas”“ ir darbo užmokesčio reguliavimas: atlyginimų nustatymo mechanizmas, jo atitiktis ES direktyvoms bei užimtumo skatinimo programoms.
Įsipareigota modelį parengti per 15 mėn. Tyrimus ketinama atlikti iki liepos 13 d., o po kiekvieno etapo įvyksią vieši pristatymai-diskusijos. Taip pat yra sukurta ir internetinė svetainė www.socmodelis.lt, per kurią, pasak V. Baliukevičienės, visi galėsią prisidėti prie Lietuvos socialinio modelio sukūrimo.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius paminėjo, jog ministerija nusprendusi, kad vien „lopyti“ sistemą nepakanką, todėl nuspręsta kurti „naują visumą“, o viena ministerija tai nebūtų pajėgi padaryti. Jis informavo, kad jau buvo vienas ekspertų susirinkimas, yra sudarytos 7 jų grupės pagal specifiką.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas papriekaištavo, kad minėtose darbo grupėse nėra praktikų. „Jaučiamės truputėlį nuskriausti“, – sakė jis, juolab kad praktikai su teoretikais ne visada sutaria, nes pastarieji esą linkę daug ką palikti teismų praktikai. Be to, A. Černiauskas projekto uždaviniuose pasigedo darbuotojų apsaugos klausimų: „Kalbame apie darbo santykių lansktinimą, bet nė vieno žodžio nepasakyta apie tam tikrų fondų kūrimą, kurie rūpintųsi darbuotojų apsauga: nedarbo, pensinio draudimo fondai ir kurių pagalba amortizuojamas smūgis netekus darbo. Einama „Investums forum’o“ nustatyta kryptimi.“
V. Baliukevičienė teigė, jog paslaugos teikėjams buvo nustatytas reikalavimas kviesti ir socialinius partnerius, – tam reikalui esą pasirinkta LPSK teisininkė Jolanta Cinatienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė. Į tai LPSK pirmininkas replikavo: savo atstovus turi parinkti patys socialiniai partneriai, o ne ministerija ar paslaugos teikėjai.
Jam pritarė ir LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius. „Darbo santykius ruošia ne teisininkai, o tie, kam jie yra taikomi. Teisininkų pareiga tik įvilkti suformuluotus santykius į teisinį rūbą“, – kalbėjo jis. J. Guzavičius prisiminė, kai buvo rengiamas Darbo kodeksas, jo rengime socialiniai partneriai „labai daug dalyvavo“, o jiems talkino du profesionalai.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas pageidavo, kad projekto tarpiniai variantai būtų pristatyti Trišalėje taryboje. Viceministro teigimu, nebūtina būti darbo grupės nariu, kad galėtum dalyvauti posėdžiuose, pasak jo, informacija bus teikiama Trišalės tarybos nariams bei projekto tinklalapyje.
Šaltinis:
R.Motiejūnaitė-Pekkinen